„Ilgi kaklai, aštrūs dantys ir grobuoniškas gyvenimo būdas.“ Aptiko unikalią priešistorinę „jūrų pabaisą“ (Foto)

Kaip praneša „Interesting Engineering“, mokslininkai ištyrė prieš dešimtmečius atrastą fosiliją ir nustatė, kad tai visiškai nauja jūrinės reptilijos rūšis – Plesionectes longicollum.

Šis radinys ne tik atveria langą į tolimą Žemės praeitį, bet ir padeda suprasti, kaip jūrinė gyvybė vystėsi dramatiškų aplinkos pokyčių laikais.

Seniausias tokio tipo pliozauras regione

Atradimas buvo padarytas tiriant fosiliją, rastą garsiajame Posidonia skalūne – uolienų sluoksnyje, kuris išsiskiria išskirtiniu fosilijų išsilaikymu.

Tai – unikalus geologinis paveldas, saugantis jūros gyvybės liekanas iš Juros periodo. Mokslininkai iš Bilefeldo gamtos istorijos muziejaus atliko išsamų fosilijos analizę ir priskyrė ją naujai rūšiai, kurią pavadino Plesionectes longicollum.

Šis pavadinimas reiškia „ilgakaklis beveik plaukikas“.

Paleontologists in Germany have described a never-before-seen species of Jurassic marine reptile from 183 million years ago. https://t.co/PnfvSZxWCt

— Live Science (@LiveScience) August 6, 2025

Pasak tyrimo autorių, ši rūšis papildė žinias apie jūrinės gyvybės įvairovę ypač svarbiu Žemės istorijos laikotarpiu – ankstyvuoju toaro periodu, kai vyko dideli klimato ir aplinkos pokyčiai.

Tyrimas, užtrukęs dešimtmečius

Nors ši fosilija buvo rasta dar 1978 metais karjere pietvakarių Vokietijoje, Holzmadeno regione, ji ilgai laukė savo eilės muziejaus kolekcijoje. Tik neseniai, ją iš naujo ištyrus Svenui Saksui ir dr. Danieliui Madzijai, paaiškėjo, kad tai visiškai naujas, niekur anksčiau nefiksuotas egzempliorius.

Tyrėjai pabrėžė, kad šis egzempliorius turi išskirtinių anatominių savybių, kurios nebuvo pastebėtos ankstesniuose pliozaurų tyrimuose.

Įdomu tai, kad šis individas buvo nebrandus, t. y. dar nepasiekęs suaugusio gyvūno dydžio, tačiau jau turėjo unikalių bruožų. Dar vienas ypatingas šio radinio aspektas – išlikusios minkštųjų audinių liekanos, kas yra ypač reta fosilijų pasaulyje.

Kas tie pliozaurai?

Pliozaurai – tai ilgi kaklai, aštrūs dantys ir grobuoniškas gyvenimo būdas. Jie buvo mėsėdžiai jūriniai ropliai, gyvenę daugiau nei 100 milijonų metų – nuo Juros iki Kreidos periodo, kol galiausiai išnyko kartu su dinozaurais.

Nors dažnai painiojami su dinozaurais, pliozaurai buvo jūrų gyventojai, o dinozaurai dominavo sausumoje. Dėl savo bauginančios išvaizdos šie padarai dažnai vadinami „jūrų pabaisomis“.

Kaip pažymi Interesting Engineering, šis naujai identifikuotas egzempliorius yra seniausias iš žinomų pliozaurų, rastų Holzmadeno regione.

Jo amžius siekia ankstyvąjį toarą – laikotarpį, kai Žemės vandenynai išgyveno vieną dramatiškiausių klimato krizių.

Pavojingas ir išskirtinis laikotarpis

Tuo metu vyko vadinamasis anoksinis įvykis – reiškinys, kai jūros gilumos neteko deguonies, tapo stagnuojančios ir toksiškos. Tai sukėlė masinį jūros gyvybės išnykimą.

Tačiau paradoksalu – būtent tokios sąlygos padėjo išlikti neįtikėtinai gerai išsilaikiusioms fosilijoms. Mokslininkas dr. Madzija iš Lenkijos mokslų akademijos sako:

„Šis atradimas papildo mūsų supratimą apie jūrinių ekosistemų evoliuciją. Toaro periodas buvo išskirtinai neramus, o gyvūnai turėjo prisitaikyti prie dramatiškai besikeičiančių sąlygų.“

Ši ilgakaklė fosilija šiandien jau užima garbingą vietą Štutgarto valstybinio gamtos istorijos muziejaus kolekcijoje. Ji oficialiai įtraukta į katalogą kaip SMNS 51945. Lankytojai dabar gali iš arti apžiūrėti šią įspūdingą būtybę, kuri tarsi sustingusi laike pasakoja apie senovinius pasaulius.

Ką tai reiškia mokslui?

Šis atradimas dar kartą patvirtina, kad net ir dešimtmečiais nepastebėtos muziejų kolekcijos gali atskleisti stulbinančių paslapčių, kai pasitelkiamos modernios analizės technologijos ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas.

Plesionectes longicollum atvejis – puikus pavyzdys, kaip kantrybė, kruopštumas ir mokslinis smalsumas gali perrašyti vadovėlius.