Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Kas slypi giliausiuose mūsų planetos užkaboriuose? Pasirodo, po mūsų kojomis slypi ne tik uolienos ir magma, bet ir kai kas stebinančio. Naujausios mokslinės ataskaitos rodo, kad giliai po Žemės paviršiumi egzistuoja neįsivaizduojamos vandens atsargos. Šis atradimas keičia mūsų supratimą apie tai, kaip funkcionuoja mūsų planeta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Europos tyrimų centrų geologai pateikė įrodymų, leidžiančių manyti, kad šimtus kilometrų po mūsų kojomis gali egzistuoti milžiniškas vandenynas. Nors tiesioginis patvirtinimas vis dar nepasiekiamas mūsų technologinių galimybių, surinkti duomenys vis labiau įtikina. Šios požeminės hidrologijos raktas slypi olivine – minerale, dominuojančiame vandenyno litosferoje. Jo šilumai laidžios savybės leidžia vandens molekules pernešti į itin gilius gylius. Įdomu tai, kad šis procesas yra selektyvus: tik seniausios ir sparčiausiai judančios tektoninės plokštės gali efektyviai pernešti vandenį į planetos vidų. Jaunesnės geologinės formacijos neatitinka būtinų sąlygų. Labiausiai žavi vadinamoji mantijos pereinamoji zona, esanti 410–660 kilometrų gylyje po žemės paviršiumi. Mokslininkai įtaria, kad šis nepasiekiamas sluoksnis gali slėpti daugiau vandens nei visi Žemės vandenynai, jūros ir ežerai kartu sudėjus. Palyginimui, paviršinio vandens telkiniuose yra maždaug 1,37 milijardo kubinių kilometrų. Mantijoje paslėptas vandenynas greičiausiai gerokai viršija šį tūrį, nors mokslininkams trūksta priemonių tiksliems įvertinimams atlikti. Šis atradimas yra esminis norint suprasti mūsų planetos funkcionavimą. Tokių didžiulių vandens kiekių buvimas giliuose sluoksniuose daro įtaką tektoninių plokščių judėjimui, seisminiam aktyvumui ir ilgalaikiams klimato pokyčiams. Pasaulinis hidrologinis ciklas pasirodo esąs daug sudėtingesnis nei manyta anksčiau. Paviršiniai vandenynai gali būti tik didesnės sistemos fragmentas. Neturint galimybės tiesiogiai rinkti mėginių, sunku galutinai patvirtinti šį atradimą. Tai nekeičia fakto, kad Žemė gali būti daug turtingesnė vandens, nei kada nors įsivaizdavome. Šis atradimas taip pat nušviečia planetų formavimosi procesus kitose Saulės sistemos planetose. Tyrėjai planuoja tolesnius mantijos mineralų savybių eksperimentus, kurie galėtų atskleisti dar daugiau giliųjų Žemės sluoksnių paslapčių. Galbūt tik ateities kartos, apsiginklavusios pažangiomis technologijomis, galės patikrinti šias drąsias teorijas. Kol kas galime tik stebėtis gamtos išradingumu, kuris paslėpė vieną didžiausių mūsų planetos lobių ten, kur niekas nebūtų sugalvojęs jo ieškoti.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|