Šis atradimas sukrėtė mokslą: prieš 100 metų išnykęs žvėris gali vėl pasirodyti

Šis radinys galėtų prikelti sterblinį vilką. Melburno mokslininkai rado išskirtinai gerai išsilaikiusią šio išnykusio plėšrūno galvą, suteikdami vilčių dėl rūšies atgimimo. Dėl novatoriškų tyrimų jiems pavyko atgauti ne tik DNR, bet ir retas RNR molekules, kurios gali būti labai svarbios prikeliant gyvūną, dar vadinamą Tasmanijos tigru.

Melburno muziejaus saugykloje mokslininkai aptiko netikėtą radinį, primenantį siaubo filmą. Nepaprastai gerai išsilaikiusi Tasmanijos tigro galva, daugiau nei šimtmetį konservuota etanolyje, laukė, kol bus vėl atrasta.

Šis eksponatas 2024 m. pabaigoje pasirodė esąs tikras lobis – jame išsaugoti ilgi RNR fragmentai gali padėti mokslininkams atkurti gyvūną. Šiandien, praėjus keliems mėnesiams po atradimo, žinome, kad buvo rasta tikrai vertingų medžiagų.

Jie rado prieš 100 metų išnykusio žvėries galvą. Gali jį prikelti

Tasmanijos tigras (kuris iš tikrųjų nėra tigras – tai plėšrus žinduolis, labiau primenantis laukinę katę) buvo didžiausias Australijos plėšrusis sterblinis gyvūnas. Jis gyveno žemyne ​​tūkstantmečius, tačiau 1936 m. paskutinis žinomas individas nugaišo zoologijos sode, o rūšis buvo oficialiai paskelbta išnykusia. Šiuo metu mokslininkai, bendradarbiaudami su Teksase įsikūrusia bendrove „Colossal Biosciences“, bando jį atgaivinti, pasitelkdami naujausius genetinės inžinerijos pasiekimus.

Išsaugota Tasmanijos tigro galva leido mokslininkams ne tik atgauti DNR, bet ir gauti ilgas RNR molekules, kurios tokiuose senuose mėginiuose yra itin retos. RNR, skirtingai nei DNR, organizmui žūstant, labai greitai suyra, todėl tokios gerai išsilaikiusios genetinės medžiagos atradimas tyrėjams buvo didžiulė staigmena. Tai leido rekonstruoti ne tik gyvūno genetinę struktūrą, bet ir suprasti, kaip veikė jo pojūčiai ir kaip jis suvokė aplinkinį pasaulį.

„Colossal Biosciences“, anksčiau paskelbusi apie planus prikelti gauruotąjį mamutą ir drontą, panaudojo gautus duomenis, kad sukurtų išsamiausią kada nors gautą sterblinio vilko genomą. Sekoje, kurioje yra maždaug 3 milijardai informacijos vienetų, liko tik 45 spragos. Benas Lammas, bendrovės įkūrėjas, tai pavadino reikšminga moksline pažanga, kuri priartina komandą prie tikslo pasiekimo.

Prikeltas gyvūnas nebus identiškas originalui

Komanda jau atliko 300 genetinių pakeitimų laboratorijoje auginamose ląstelėse, nors tai tik pradžia. Galiausiai planuojama pakeisti tūkstančius genetinių sekų, kad būtų kuo tiksliau atkurtas Tasmanijos vilkas. Tačiau svarbu prisiminti, kad net jei embrionas bus sėkmingai užaugintas, jis nebus tiksli gyvūno, kuris kadaise gyveno Tasmanijoje, kopija.

Deakino universiteto ekologas Euanas Ritchie pažymi, kad tikėtina, jog atsiras į vilką panašus padaras, tačiau tai nebus tiksli išnykusios rūšies kopija. Ritchie taip pat pabrėžė, kad neaišku, kaip toks gyvūnas elgtųsi šiuolaikinėje aplinkoje, nes nebėra gyvų individų, kurie galėtų perduoti atitinkamus elgesio modelius.