„To nebuvo per visą istoriją.“ Mokslininkai neabejoja. Žemėje prasidėjo nesustabdomas krachas

Remiantis dviem reikšmingais Europos ir Kanados mokslininkų žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtais tyrimais, Žemė neišvengiamai artėja prie 1,5 °C pasaulinio atšilimo ribos. Remiantis šiomis analizėmis, mūsų planetos klimatas žengia į bauginantį naują etapą. 

Klimato organizacijos visame pasaulyje sutaria, kad praėję metai buvo šilčiausi per stebėjimų istoriją. Vidutinė pasaulinė temperatūra 2024 m. buvo maždaug 1,6 °C aukštesnė nei vidutinė temperatūra XIX amžiaus pabaigoje, prieš žmonėms pradedant masiškai deginti iškastinį kurą.

Pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą siekiame sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kad temperatūros kilimas neviršytų 1,5 °C. Tačiau 2024 m. vidutinė Žemės temperatūra laikinai viršijo šią ribą. Tai nereiškia, kad Paryžiuje nustatyta riba buvo viršyta, nes susitarimo tikslai matuojami dešimtmečiais, o ne trumpalaikiu temperatūros padidėjimu virš 1,5 °C.

Tačiau nauji tyrimai taiko kitokį požiūrį. Istorinių klimato duomenų analizė rodo, kad pastarieji labai šilti metai gali rodyti ilgalaikį leistinos atšilimo ribos viršijimą. Šio tyrimo rezultatas kelia nerimą: rekordiniai 2024 m. rodo, kad Žemė iš tiesų viršija 1,5 °C ribą, kurią peržengus gali įvykti katastrofiški gamtinių sistemų pokyčiai.

Pasak mokslininkų, pasaulinės temperatūros kintamumas iš metų į metus neleidžia klimato mokslininkams vienerius metus, kai temperatūra viršija 1,5 °C, laikyti Paryžiaus susitarimo nesėkme. Europos ir Kanados tyrėjų komanda teigia, kad net mėnuo ar metai, kai temperatūra kilo 1,5 °C, gali reikšti, kad Žemė ilgą laiką viršijo šią kritinę ribą.

Europoje ir Kanadoje atliktuose tyrimuose atskirai analizuota, ar metai, kai temperatūra pakyla virš 1,5 °C, rodo susitarimo ribos viršijimą. Abiejuose tyrimuose buvo naudojami stebėjimai ir klimato modelių simuliacijos: Europos tyrime analizuojamos istorinės atšilimo tendencijos, o Kanados – mėnesiniai duomenys.

Abi analizės rodo, kad net ir griežtai mažinant išmetamųjų teršalų kiekį greičiausiai bus viršyta 1,5 °C riba. Dar blogiau, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas toliau didėja, todėl mes iškrypstame iš kurso, o mokslas rodo, kad turime pasiekti nulinį grynąjį CO2 išmetimą, kad sustabdytume visuotinį atšilimą.

Jei Žemė iš tiesų jau peržengė kritinę ribą, turėsime pasiekti „neigiamą išmetimą“, t. y. pašalinti iš atmosferos daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei išskiriame, o tai kelia didžiulį iššūkį. Klimato kaitos poveikis jau jaučiamas visame pasaulyje, o ateities kartoms padėtis blogės. Unikalios ekosistemos jau kenčia nuo augančios temperatūros, o kylantis jūros lygis kelia grėsmę pakrantėms.

Miškų gaisrai, potvyniai ir ekstremalūs oro reiškiniai, ypač karščio bangos, tampa vis dažnesni ir sunkesni, darydami spaudimą gamtai, visuomenei ir ekonomikai. Nepaisant to, tyrimo autoriai mano, kad daroma pažanga, ypač atsinaujinančios elektros energijos gamybos ir iškastinio kuro suvartojimo mažinimo srityse.

Tyrėjų analizės rodo, kaip toli esame nuo veiksmingos kovos su klimato kaita. Reikia skubiai prisitaikyti prie visuotinio atšilimo. Pasak autorių, turtingesnės šalys turėtų remti skurdesnes, kurios yra labiausiai pažeidžiamos klimato kaitos poveikio.