„21.12. Įskaitant Lietuvą. Pastebės tik patyrę.“ Didelė intriga

Naktį iš sekmadienio, rugsėjo 7 d., į pirmadienį, rugsėjo 8 d., įvyks visiškas Mėnulio užtemimas, kuris Mėnulį nuspalvins raudona spalva, dar vadinama „Kruvinuoju Mėnuliu“. Šis gamtos reiškinys bus matomas daugelyje Azijos, Australijos ir Europos vietų, įskaitant Lietuvą. Visiškos fazės trukmė bus maždaug 82 minutės, todėl stebėtojai turės galimybę ilgai mėgautis šiuo įspūdingu reiškiniu. Užtemimo pikas, kai Mėnulis visiškai įeina į Žemės šešėlį, įvyks rugsėjo 7 d. 21.12 val.

Kas yra „Kruvinasis Mėnulis“?

Viso Mėnulio užtemimo metu Žemė visiškai užtemdo Mėnulį. Saulės šviesa, kuri per Žemės atmosferą pasiekia Mėnulį, yra filtruojama – mėlyni tonai išsisklaido, ir Mėnulio paviršius įgauna raudoną arba oranžinę spalvą.

Viso užtemimo metu Mėnulis įeina į tamsiausią Žemės šešėlio dalį, vadinamą umbra, kur jo nebeapšviečia tiesioginė Saulės šviesa. Tačiau dalis Saulės šviesos, keliaujanti per Žemės atmosferą, yra laužoma ir išsklaidoma.

Žemės atmosfera veikia kaip didžiulis filtras, kuris sulaiko mėlyną ir violetinį šviesos spektrą, bet praleidžia ilgesnes bangas – raudoną ir oranžinę šviesą.

Mėnulio užtemimas

Būtent ši filtruota, rausva šviesa pasiekia ir apšviečia Mėnulio paviršių, suteikdama jam paslaptingą, rausvą atspalvį. Be to, šiuo metu Mėnulis bus visai arti Žemės – tik 2,7 dienos iki perigėjaus, t. y. artimiausio savo orbitos taško. Dėl to dangaus kūnas mums atrodys šiek tiek didesnis, o pats užtemimas – tamsesnis ir spalvingesnis.

Ne visi Mėnulio užtemimai sukuria raudoną spalvą. Jei Žemė tik iš dalies užtemdo Mėnulį, matomas dalinis Mėnulio užtemimas. Rečiau Mėnulis įeina tik į Žemės pusšešėlį – tuomet užtemimas yra toks subtilus, kad jį pastebės tik patyrę stebėtojai.