Atlikti tyrimai pribloškė. „Šunys skaito jūsų veidą ir balsą geriau nei manėte“

Tūkstančius metų trunkanti bendra evoliucija šunims suteikė ypatingą gebėjimą suprasti mūsų balsą, veidą ir net tai, ką jaučiame. Nuo specialių smegenų sričių, skirtų kalbai apdoroti, iki „meilės hormono“ oksitocino, kuris išsiskiria susitikus žvilgsniams – šuns protas natūraliai užprogramuotas jausti tai, ką išgyvenate jūs.

Įrodymai apie šunų emocinį intelektą slypi jų smegenyse. Jose yra specialių sričių, jautrių balsui – panašių į tas, kurias turi ir žmonės.

Šunų smegenų skenavimo tyrimas parodė, kad šunų smilkininėje skiltyje esančios sritys suaktyvėja išgirdus balsą. Ir ne bet kokį – šunys jautriai reaguoja į emocinį balso toną. Juokas, verksmas ar pykčio šūksnis sužadina jų klausos žievę ir migdolinę smegenų dalį, atsakingą už emocijų apdorojimą.

Šunys taip pat puikiai „skaito“ veidus. Pamačius pažįstamą žmogaus veido išraišką, jų smegenyse suaktyvėja sritys, susijusios su malonumo pojūčiu ir emocijomis.

Be to, šunys ne tik pastebi mūsų emocijas – bet ir gali jomis „užsikrėsti“. 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad streso metu kai kurių šunų ir jų šeimininkų širdies ritmai sinchronizuojasi.

Oksitocino poveikis

Vienas įdomiausių atradimų apie žmogaus ir šuns ryšį – cheminė sąveika tarp mūsų. Kai šuo ir šeimininkas pasižiūri vienas kitam į akis, abiejų organizmuose smarkiai padidėja oksitocino – vadinamo „meilės hormono“ – kiekis.

Tyrime nustatyta, kad žmonės, kurie ilgiau žvelgė savo šunims į akis, turėjo aukštesnį oksitocino lygį – tą patį poveikį patyrė ir šunys. Šis mechanizmas dar labiau sustiprina tarpusavio ryšį – panašiai kaip tarp kūdikio ir tėvų.

Be to, šunys geba atskirti žmonių veido išraiškas bei kūno kalbą. Eksperimentai parodė, kad jie gali atskirti besišypsantį veidą nuo pikto net nuotraukose. Jie kaip ir žmonės, dažniau žiūri į kairę veido pusę, kur labiau atsispindi emocijos.

Įspūdinga tai, kad jie netgi gali užuosti emocijas. 2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad šunys, užuodę baimę patyrusių žmonių prakaitą, patys tapdavo labiau įsitempę. Kitaip tariant, jūsų nerimas šuniui „smirda“, o jūsų ramybė – ramina ir jį.

2018 m. tyrimas parodė, kad šunys, užuodę išsigandusių žmonių prakaitą, patyrė daugiau streso nei tie, kurie uodė laimingų žmonių prakaitą.

Prijaukinti draugystei

Kaip šunys tapo tokie jautrūs mūsų jausmams? Atsakymas slypi jų bendroje evoliucijoje su žmogumi – prijaukinimo procese jos pasikeitė taip, kad sustiprintų socialinius ir emocinius gebėjimus.

Tai patvirtina ir garsus eksperimentas su prijaukintomis lapėmis Rusijoje – draugiškesnės lapės turėjo daugiau pilkosios medžiagos smegenų srityse, susijusiose su emocijomis ir malonumo pojūčiu.

Šunys tikriausiai nesuvokia, kodėl jūs liūdite, ir negalvoja apie jūsų konkrečias mintis ar ketinimus – tačiau jie puikiai atpažįsta jūsų emocijas ir reaguoja į jas taip, kaip retas gyvūnas tesugeba. Tokia empatija tarp rūšių ne tik žavi, bet ir primena, kad draugystės kalba kartais pranoksta žodžius, rašo „Science Alert“.