Pralenkė net didžiausias svajones. Ši šalis atrado neįsivaizduojamus turtus. Pasaulį apvers aukštyn kojomis

Kartais vienas atradimas gali apversti aukštyn kojomis visą pramonės šaką. Panašu, kad Vakarų Australijos geologai ką tik padarė būtent tai – atradimą, galintį dešimtmečiams pakeisti jėgų pusiausvyrą pasaulinėje išteklių gavybos pramonėje. Kažką, apie ką dar visai neseniai buvo galima tik pasvajoti. Regione, kuris jau dabar yra Australijos kasybos širdis, aptiktas milžiniškas geležies rūdos telkinys.

Naujo telkinio mastai – neįtikėtini

Geologai Pilbaros regione aptiko didžiausią žinomą geležies rūdos telkinį pasaulyje. Manoma, kad jame slypi apie 55 milijardus tonų žaliavos. Tai skaičiai, kuriuos sunku suvokti. Užtenka pasakyti, jog šio atradimo vertė vertinama beveik 6 trilijonais dolerių. Įspūdį daro ir rūdos kokybė – geležies koncentracija viršija 60 procentų, nors ankstesni vertinimai siekė vos 30 procentų. Tai milžiniškas skirtumas, turintis didžiulę įtaką gavybos pelningumui.

Šis atradimas tapo įmanomas dėl šiuolaikinių technologijų – geologai pasitelkė pažangius tyrimo metodus, tarp jų izotopinį datavimą, cheminę analizę ir trimačio požeminio žemėlapio sudarymą. Įdomu tai, kad tyrimai pakeitė ir mokslines žinias apie regioną: paaiškėjo, jog formacijos yra jaunesnės nei manyta, joms „tik“ 1,4 milijardo metų.

Geopolitinė dėlionė

Čia prieiname prie įdomiausios dalies. Kinija, didžiausia plieno gamintoja pasaulyje, šiuo metu daugiau kaip 65 procentus geležies rūdos importuoja iš Australijos. Palyginimui – iš Brazilijos, antrojo pagal dydį tiekėjo, atkeliauja tik apie 18 procentų. Australijos geležies rūdos eksportas auga stulbinamu greičiu: nuo 2005 m. pajamos iš šio ištekliaus gavybos padidėjo nuo 5,2 mlrd. iki dabartinių 80,7 mlrd. dolerių – tai beveik šešiolikos kartų šuolis per mažiau nei du dešimtmečius. Naujas telkinys gali dar labiau sustiprinti Australijos pozicijas.

Ekspertai prognozuoja, kad jis stabilizuos geležies rūdos kainas ir sumažins Kinijos priklausomybę nuo mažesnių tiekėjų. Vis dėlto Pekinas vargu ar taip lengvai atsisakys tiekimo šaltinių diversifikacijos.

Investicijos jau prasideda. Ką tai reiškia pasauliui?

Panašu, kad kasybos gigantams nekyla abejonių dėl regiono potencialo. Praėjusį savaitgalį Paraburdoo mieste atidaryta nauja kasykla, kurią įkūrė „China Baowu Steel Group“ (46 proc. akcijų) ir „Rio Tinto“ (54 proc.) bendromis jėgomis. Pradinė investicija siekė 2 mlrd. dolerių, o metinė gavybos apimtis – 25 mln. tonų. Tačiau tai tik pradžia: „Rio Tinto“ planuoja 2025–2027 m. į Pilbaros regioną investuoti daugiau nei 13 mlrd. dolerių. Vakarų Australijos premjeras Rogeris Cookas kasyklos atidarymą pavadino reikšmingu pasiekimu ir didžiuliu impulsu valstijos ekonomikai.

Analitikai prognozuoja visos infrastruktūros plėtrą regione – naujų transporto kelių, perdirbimo įmonių ir uostų modernizavimą. Didėjantis Vakarų Australijos eksportas gali sumažinti pasaulines geležies rūdos kainas, o tai turės pasekmių visai plieno gamybos grandinei. Tačiau kyla klausimų dėl tvarios plėtros. Šiuolaikinės technologijos, panaudotos telkiniui aptikti, atveria kelią efektyvesnei ir aplinką labiau tausojančiai gavybai. Kiek šie pažadai bus įgyvendinti – dar neaišku.

Galutinė išvada paprasta: Australija dar labiau įtvirtina savo, kaip neabejotinos geležies rūdos eksporto lyderės, pozicijas. Atradimas Hamersley regione gali dešimtmečiams nulemti globalią šio svarbiausio žaliavos rinką. Didžiausia intriga – kaip greitai pavyks pradėti gavybą visu pajėgumu ir ar kitos šalys imsis ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių.