ES ruošiasi dideliems pokyčiams. 2 € už kiekvieną. „Palies kiekvieną iš mūsų“

Europos Parlamentas patvirtino naujus reglamentus, kuriais siekiama sumažinti maisto švaistymą ir apriboti neigiamą tekstilės pramonės poveikį aplinkai. Reglamentai, kurie turėtų įsigalioti ateinančiais mėnesiais, įpareigos valstybes nares įgyvendinti konkrečias priemones, skirtas atliekų kiekiui namų ūkiuose, mažmeninės prekybos sektoriuje, restoranuose, maisto pramonėje ir tekstilės sektoriuje mažinti.

Iki 2030 m. ES šalys turės 30 % sumažinti namų ūkiuose, mažmeninėje prekyboje ir restoranuose susidarančių maisto atliekų kiekį, palyginti su 2021–2023 m. lygiu. Maisto perdirbimo ir gamybos metu susidarančių atliekų kiekis turi būti sumažintas 10 %.

Europos Komisijos duomenimis, kiekvienas ES gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 130 kg maisto, tai sudaro maždaug 60 milijonų tonų atliekų.

Naujieji reglamentai taip pat taikomi tekstilės sektoriui. Valstybės narės turės įdiegti išplėstinės gamintojų atsakomybės schemas. Tai reiškia, kad ES tiekiamų tekstilės gaminių gamintojai padengs jų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidas. Šių mechanizmų įgyvendinimo terminas yra 30 mėnesių nuo direktyvos įsigaliojimo. Šiuo metu pasaulyje perdirbama mažiau nei 1 % tekstilės gaminių, o ES kasmet generuoja apie 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų.

Tačiau įgyvendinant naujus reglamentus susiduriama su sunkumais dėl infrastruktūros trūkumo ir nepakankamų surinkimo sistemų kai kuriose šalyse.

Švedijoje, 2025 m. pradžioje pradėjus privalomą atskirą tekstilės gaminių surinkimą, daugelis savivaldybių nežinojo, kas atsakingas už surinkimą ir  perdirbimą, todėl surinkimo punktai tapo perpildyti, o dideli kiekiai neapdorotų atliekų buvo nukreipiami į perdirbimo centrus arba dėvėtų prekių parduotuves. Todėl Švedijos vyriausybė nusprendė, kad nuo spalio mėnesio vėl bus galima utilizuoti drabužius, kurių negalima perdirbti.

Rumunija taip pat susiduria su perdirbimo infrastruktūros trūkumu. Pagal ES finansuojamus planus, kurie yra Nacionalinio ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo plano dalis, iki 2026 m. turi būti pastatytos 26 naujos tekstilės perdirbimo gamyklos. Kol šios gamyklos nepradės veikti, didelė dalis atliekų gali būti eksportuojama arba vežama į sąvartynus, o tai sukels papildomų išlaidų ir neigiamą  poveikį aplinkai. Mažas Rumunijos sąvartynų mokestis – vos 50 eurų už toną, palyginti su 500 eurų Vakarų šalyse, – dar labiau apsunkina pastangas sumažinti į sąvartynus siunčiamų atliekų kiekį.

Kitose valstybėse narėse sprendimai buvo įdiegti anksčiau. Italijoje privalomas atskiras tekstilės atliekų surinkimas galioja nuo 2022 m., o nuo 2019 iki 2023 m. šis lygis padidėjo maždaug 9 % – nuo ​​157 700 iki 171 600 tonų. Ispanijoje vyriausybė praėjusiais metais pateikė karališkojo dekreto projektą, įpareigojantį gamintojus finansuoti ir organizuoti tekstilės atliekų surinkimą ir perdirbimą.

Valstybės narės taiko skirtingus maisto švaistymo mažinimo metodus. Lenkijoje dideli mažmeninės prekybos tinklai privalo aukoti neparduotą maistą nevyriausybinėms organizacijoms, vykdyti švietimo kampanijas ir teikti ataskaitas apie savo veiklą.  Maisto bankų tinklas taip pat gelbėja produktus su trumpu galiojimo laiku arba pažeistomis pakuotėmis ir paskirsto juos tiems, kuriems jų reikia.

Ispanijoje galioja teisės aktai, kuriais siekiama iki 2030 m. 50 % sumažinti atliekų kiekį prekybos ir vartotojų sektoriuje ir 20 % visoje tiekimo grandinėje. Žemės ūkio ministras Luisas Planas pabrėžė, kad 2024 m. buvo sutaupyta 51 540 tonų maisto ir gėrimų, nors bendras atliekų kiekis šalyje vis dar siekė apie 1,125 mln. tonų.

Maisto švaistymas daro įtaką ir Bulgarijai. Remiantis 2023 m. „Eurostat“ duomenimis,  vidutinis bulgaras per metus išmesdavo 93 kg maisto, o tai sudaro 614 000 tonų atliekų visoje šalyje. Tekstilės pramonė Bulgarijoje taip pat sukuria daug atliekų – daugiau nei 100 000 tonų per metus, iš kurių tik apie 7000 tonų surenkama atskirai.

Naujaisiais reglamentais taip pat siekiama pažaboti pigių drabužių antplūdį iš internetinių prekybos platformų, daugiausia iš Kinijos. Europos Komisijos pasiūlyme įvedamas fiksuotas 2 eurų mokestis už mažas siuntas, importuojamas į ES, ir tikimasi, kad tai sumažins pigių siuntų skaičių, kuris 2024 m. siekė 4,6 mlrd., iš kurių 9 iš 10 buvo kilusios iš Kinijos.

Naujuosius reglamentus turi pasirašyti ES Taryba (valstybės narės) – nors tai bus tik formalumas – ir jie turi būti paskelbti ES oficialiajame leidinyje. Jų tikslas – ne tik sumažinti maisto ir tekstilės atliekų kiekį, bet ir įdiegti gamintojų atsakomybės sistemas valstybėse narėse, o tai, kaip tikimasi, lems ilgalaikius atliekų tvarkymo pokyčius ir paveiks vartotojų požiūrį į tvaresnę ekonomiką.