„Išnyko 450 000 000 000. Skelbiama šokiruojanti tiesa“

Visame pasaulyje vandens ciklas tampa vis nestabilesnis ir ekstremalesnis, kai kuriose vietose keliantis sausrų ir potvynių grėsmę. Ši išvada pateikiama metinėje 2024 m. Pasaulio meteorologijos organizacijos ataskaitoje „Pasaulinių vandens išteklių būklė“, paskelbtoje rugsėjo 18 d.

2024 m. tik maždaug trečdalyje pasaulio upių baseinų buvo įprastos sąlygos; likusiuose buvo arba virš normos, arba žemiau normos. Ataskaitoje teigiama, kad tai jau šešti iš eilės aiškaus disbalanso metai.

2024 m. Amazonės baseiną ir kitus Pietų Amerikos regionus, taip pat Pietų Afriką, kamavo didelė sausra, o Centrinę, Vakarų ir Rytų Afriką, dalį Azijos ir Centrinę Europą užklupo drėgnesnės nei įprasta sąlygos. Tuo pačiu metu El Ninjo reiškinys paveikė pagrindinius upių baseinus, sukeldamas sausras šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje, Amazonės baseine ir Pietų Afrikoje.

Vakarų Afrikos baseinuose (Senegale, Nigerio, Čado ežero ir Voltos) kilo dideli potvyniai. Vidurio Europoje ir Azijos dalyse aukštesnis nei įprastai upių lygis perpildė pagrindinius baseinus, įskaitant Dunojų, Gangą, Godavarį ir Indą.

2024 m. atogrąžų Afrikoje iškrito neįprastai daug kritulių, palyginti su istoriškai didelėmis normomis, dėl kurių žuvo apie 2500 žmonių, o 4 milijonai buvo priversti palikti savo namus. Europa patyrė didžiausią potvynį nuo 2013 m. Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną užklupo rekordinis kritulių kiekis ir tropiniai ciklonai, nusinešę daugiau nei 1000 žmonių gyvybių. Brazilijoje katastrofiški potvyniai pietuose nusinešė 183 gyvybes, o 2023 m. sausra Amazonės baseine tęsėsi ir paveikė 59 % šalies teritorijos.

Beveik visuose 75 didžiausiuose pasaulio ežeruose liepos mėnesį temperatūra buvo aukštesnė arba gerokai aukštesnė už įprastą, o tai turėjo įtakos vandens kokybei.

2024-ieji buvo treti iš eilės metai, kai visuose ledynuose tirpo ledas. Iš viso buvo prarasta 450 gigatonų (Gt) ledo – tai prilygsta milžiniškam ledo kubui, kurio briaunos siekia 7 kilometrus. Šio vandens kiekio pakanka 180 milijonų olimpinių plaukimo baseinų užpildymui. Šis tirpsmo vandens kiekis kelia pasaulinį jūros lygį, padidindamas potvynių riziką šimtams milijonų pakrančių zonose gyvenančių žmonių. Skandinavijoje, Svalbarde ir Šiaurės Azijoje užfiksuoti rekordiniai ledynų tirpsmai.

Vis dažnesnės su vandeniu susijusios nelaimės daro vis didesnį poveikį žmonių gyvenimams ir pragyvenimui, teigė Pasaulio meteorologijos organizacijos generalinė sekretorė Celeste Saulo.