Mokslininkai paskelbė jau numatę kitų metų klimatą

„Klimato prognozės yra kur kas bendresnės nei trumpalaikės orų prognozės: jos nenuspėja tikslios temperatūros konkrečiuose miestuose, bet vis tiek pateikia žemės ūkiui, pramonei ir visai ekonomikai labai svarbias bendras tendencijas“, – sako Michaelas Ghilas, klimato dinamikos profesorius UCLA Atmosferos ir vandenynų mokslų departamente, vadovavęs naujausiam tyrimui.

„Tam tikri klimato duomenys gali būti nuspėjami, nors ir ne taip detaliai, kad pasakytume ar konkrečią dieną po dvejų metų Los Andžele lis, ar nelis, ir kokia bus temperatūra. Tai labiau yra didesnių teritorijų vidurkiai ilgesniais laikotarpiais“, – M. Ghilą cituoja Physorg.com. Tyrėjo atlikto tyrimo rezultatai bus publikuojami Nacionalinės mokslų akademijos žurnale.

Ilgalaikės klimato prognozės gali padėti nuspėti, pavyzdžiui, El Ninjo, likus metams iki paties įvykio. El Ninjo yra neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas, kuris dramatiškai pakeičia orų tendencijas didžiulėje planetos dalyje ir kartais įvyksta kas dvejus, o kartais – tik kas septynerius metus.

Esminė problema, kurią analizavo M. Ghilas ir jo kolegos, yra ta, jog sudėtinga atskirti natūralų klimato polinkį svyruoti nuo žmogaus paskatintos klimato kaitos. Tyrėjai aiškinosi, kaip į klimato modelius įtraukti būtent natūralų įvairumą.

Studijos metu tyrėjai analizavo jūrų ir vandenynų paviršiaus temperatūras pasaulyje. Prognozėms pagerinti jie sukūrė naują algoritmą, paremtą naujomis įžvalgomis dėl matematinės išraiškos, kaip trumpo laikotarpio orai įtakoja ilgalaikes tendencijas. Orai apima dienų periodą, kai klimatas susijęs su mėnesio ir ilgesniais laikotarpiais.

Kaip įprasta šioje srityje, M. Ghilas su kolegomis pasinaudojo penkių praėjusių dešimtmečių duomenimis, kad patikrintų, ar su pirminiais duomenimis jų modelis patikimai nuspėja ateitį. Pavyzdžiui, jie pasinaudojo klimato duomenimis nuo 1950 iki 1970 metų, kad modelis suskaičiuotų, kokie orai turėjo būti 1971 metų sausį, vasarį ir vėliau. Tuomet gauti rezultatai palyginti su realiais duomenimis. Mokslininkai teigia gavę tikslesnes iki 16 mėnesių trukmės prognozes nei bet kurie kiti tyrėjai anksčiau.

M. Ghilas taip pat vadovavo atskiram, trejus metus trukusiam Europos Komisijos finansuotam projektui „Ekstremalūs reiškiniai: priežastys ir pasekmės“, į jį buvo įtrauktos 17 institucijų devyniose šalyse. Be kitų pjūvių, buvo analizuota, kaip ekstremalūs reiškiniai sąveikauja su ekonomine situacija.

„Netikėtai paaiškėjo, kad blogiau, kai katastrofos įvyksta ekonominio pakilimo, o ne nuosmukio metu. Nes jei jūsų stogą nuplėšia uraganas, lengviau rasti, kas jį pataisys, kai daug žmonių ieško darbo ir užmokestis sumažėjęs. Tokia išvada atitinka ir padeda paaiškinti Pasaulio banko ataskaitas apie gamtos katastrofų poveikį“, – kalbėjo M. Ghilas.

Jis taip pat skaitė pranešimą apie matematinius klimato modelius Tarptautiniame taikomosios matematikos kongrese Vankuveryje – kas ketverius metus rengiamame susirinkime, kuriame pristatomi svarbiausi pasiekimai.