Mokslas ir gamta
.


Vietose, kuriose tvyro amžina tamsa ir slėgis, galintis sutraiškyti daugumą matavimo prietaisų, mokslininkai aptiko reiškinį, kuris meta iššūkį mūsų biologinėms žinioms. Pasirodo, tai, ką dešimtmečius laikėme neginčijama tiesa apie deguonies atsiradimą, gali reikėti iš esmės peržiūrėti. Naujausi atradimai rodo, kad giliai po vandens paviršiumi vykstantys procesai gali būti esminiai norint suprasti ne tik mūsų planetos istoriją, bet ir gyvybės galimybę kitose Visatos vietose.


Ar įsivaizduojate, kad nedidelis gintaro gabalėlis gali tapti laiko kapsule, išsaugojusia ištisą pasaulį iš seniai išnykusios eros? Būtent tai nutiko Ekvadore, kur karjere buvo aptiktas unikalus 112 milijonų metų senumo radinys.


Sibiro tundra jau daugelį metų slepia nepaprastą geologinę mįslę. Tolimuose Jamalo ir Gydano pusiasalių regionuose retkarčiais įvyksta įspūdingos sprogstamosios iškrovos, kurios į orą išmeta tonas dirvožemio ir ledo, o jų vietoje lieka įspūdingi krateriai, siekiantys net iki penkiasdešimties metrų gylio. Šis reiškinys jau daugiau nei dešimtmetį intriguoja mokslininkus, tačiau iki šiol jie nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis pasitaiko tik šioje konkrečioje Arkties dalyje.


Kas slypi giliausiuose mūsų planetos užkaboriuose? Pasirodo, po mūsų kojomis slypi ne tik uolienos ir magma, bet ir kai kas stebinančio. Naujausios mokslinės ataskaitos rodo, kad giliai po Žemės paviršiumi egzistuoja neįsivaizduojamos vandens atsargos. Šis atradimas keičia mūsų supratimą apie tai, kaip funkcionuoja mūsų planeta.