Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Sensacingas atradimas Baltijos jūros dugne, apie kurį kalba visas pasaulis. Gyvybė klesti dėl nesprogusių sprogmenų (Foto)

2025-09-28 (1) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (165)
    Share

Karo palikimas Baltijos jūroje tapo prieglobsčiu jūros gyvybei.

Asociatyvi nuotr.
©recraft.ai (Free Tier Assets) | www.recraft.ai

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslininkus šis atradimas nustebino. Paaiškėjo, kad jūros gyvybė klesti ant Antrojo pasaulinio karo minų Baltijos jūroje.

Plaukdami povandeniniu aparatu tyrėjai pastebėjo krabus, kirmėles ir žuvis, gyvenančias ant minų paviršiaus. Iki šiol buvo manoma, kad sprogmenys yra nuodingi jūros organizmams.

„Buvome pasirengę rasti gerokai mažiau gyvūnų rūšių“, – sakė tyrimo autorius Andrejus Vedeninas iš Senckenbergo tyrimų instituto Vokietijoje. – „Tačiau paaiškėjo priešingai“.

Jis pabrėžė, kad praeities konfliktai paliko pėdsakų vandenynuose visame pasaulyje. Vien Vokietijos vandenyse yra apie 1,5 milijono tonų nuskandintų ginklų, daugiausia iš dviejų XX a. pasaulinių karų.

Į krantą išmetami karo reliktai gali turėti branduolinių bei cheminių medžiagų likučių, taip pat sprogmenų, tokių kaip trotilas.

Laivų nuolaužos, ginklai ir laukinė gamta

Tai naujausias pavyzdys, kaip laukinė gamta gali klestėti užterštose vietose. Ankstesni tyrimai parodė, kad laivų nuolaužos ir senieji karinių objektų kompleksai pasižymi didele biologine įvairove.

Naujausiame tyrime mokslininkai nufilmavo anemonų kolonijas, jūrų žvaigždes ir kitus povandeninius organizmus Lubecko įlankoje prie Vokietijos krantų. Jie slėpėsi ant nacių Vokietijos naudotų V-1 bombų liekanų.

 
 

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Communications Earth and Environment“.

Kodėl jūros organizmai apsigyvena ant užterštų ginklų?

Mokslininkai spėja, kad jūros gyvūnus traukia kietas paviršius, kurio Baltijos jūroje labai stinga.

„Jūros dugnas čia daugiausia yra plokščias molio ir smėlio sluoksnis, nes akmenys ir rieduliai XIX–XX amžiuje buvo iškelti statybos reikmėms“, – aiškino A. Vedeninas.

Be to, ši teritorija yra gana izoliuota nuo žmogaus veiklos dėl cheminių medžiagų buvimo, tad susidaro savotiškas apsauginis burbulas, kuriame organizmai gali vystytis nepaisydami tam tikrų toksiškų grėsmių.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
94(0)
71(0)
64(0)
34(0)
27(0)
25(0)
20(0)
15(0)
13(0)
12(0)
Savaitės
240(0)
234(1)
212(0)
201(0)
196(0)
Mėnesio
339(3)
331(7)
310(2)
309(0)
308(2)