Šokiruojantis klimato kaitos efektas. „Mūsų laukia visai ne tai, ko tikimės...“

Kalifornijos universiteto Riversaide mokslininkai aptiko trūkstamą Žemės anglies ciklo aprašymo dalį. Jų tyrimas, paskelbtas žurnale „Science“, rodo, kad visuotinis atšilimas gali ne tik lemti tolesnį temperatūros kilimą, bet ir tam tikromis sąlygomis sukelti perteklinę korekciją ir dėl to ledynmetį.

Iki šiol buvo manoma, kad planetos klimatą stabilizuoja lėtas, bet patikimas uolienų dūlėjimo procesas. Lietus sugeria anglies dioksidą iš atmosferos ir reaguoja su uolienomis. Ištirpę mineralai patenka į vandenyną, kur susijungia į kriaukles ir klinčių rifus. Tai šimtams milijonų metų užrakina anglį jūros dugne.

„Planetai įšilus, uolienos dūlėja greičiau ir sugeria daugiau anglies dioksido, taip atvėsindamos Žemę“, – aiškino geologas profesorius Andy Ridgwellas, tyrimo bendraautoris.

Vandenyno anglies gaudyklė

Tačiau geologiniai duomenys rodo, kad Žemė praeityje patyrė tokius ekstremalius ledynmečius, kad beveik visas paviršius buvo padengtas ledu ir sniegu. Todėl mokslininkai pabrėžia, kad švelnus temperatūros reguliavimas per uolienų dūlėjimą nepaaiškina viso reiškinio. Trūkstamas elementas, atrodo, yra anglies nusėdimo vandenynuose procesas.

Didėjant CO₂ koncentracijai ir planetai šylant, į jūras patenka daugiau maistinių medžiagų, tokių kaip fosforas. Jos skatina planktono, kuris fotosintezės metu sugeria anglies dioksidą, augimą. Žuvę šie organizmai nugrimzta į dugną, kartu su savimi pasiimdami ir anglį.

Tačiau šiltesnio klimato sąlygomis, intensyviai augant dumbliams, vandenynai netenka deguonies. Tai reiškia, kad fosforas nenusėda visam laikui; jis cirkuliuoja vandenyje ir skatina tolesnį planktono augimą. Taip susidaro grįžtamasis ryšys. Daugiau planktono reiškia dar mažiau deguonies, daugiau maistinių medžiagų ir daugiau anglies dugne. Užuot stabilizavusi klimatą, Žemė sparčiai vėsta.

Termostatas, kuris veikia per stipriai

„Vasarą termostatas nustatomas ties 25 °C. Kylant lauko temperatūrai, oro kondicionierius šalina šilumos perteklių iš vidaus, kol temperatūra nukrenta iki 25 °C ir išsijungia. Žemės atveju termostatas nėra sugedęs, bet jis gali būti ne tame pačiame kambaryje kaip ir oro kondicionierius, todėl jis veikia nepastoviai“, – profesorius Ridgwellas situaciją lygina su namų vėsinimu.

Anksčiau, kai atmosferoje buvo mažesnis deguonies kiekis, šis mechanizmas buvo „žiauresnis“, todėl susidarydavo itin ilgi ledynmečiai.

Šiuo metu, nors žmonės į atmosferą išskiria vis daugiau CO₂ ir planeta šyla, tyrėjų modeliai prognozuoja artėjantį „peršalimą“. Šį kartą jis bus švelnesnis, nes didesnis deguonies kiekis ore silpnina grįžtamąjį ryšį. Tačiau tai gali paspartinti kito ledynmečio atėjimą.

„Ar tikrai svarbu, ar kitas ledynmetis prasidės po 50, 100 ar 200 000 metų? Turime sutelkti dėmesį į atšilimo ribojimą dabar. Tai, kad Žemė galiausiai vėl atvės, neįvyks pakankamai greitai, kad padėtų mums išgyventi“.