Žemės magnetinis laukas
.


Rado įrodymų, kad magnetiniai poliai pasislinko ekvatoriaus link, o lauko stiprumas susilpnėjo iki 10 proc. dabartinio lygio.


Šimtmečius magnetinis Šiaurės polius nuolat judėjo palei Kanados šiaurinę pakrantę. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jis pasuko nauju keliu – pradėjo per Arkties vandenyną vis sparčiau artėti link Sibiro – ir tai suglumino mokslininkus, rašo „Newsweek“.


Keisti matavimų skirtumai planetos paviršiuje leido atskleisti neįprastą Žemės branduolio elgesį.


Geomagnetinės audros kyla tada, kai Žemę pasiekia tankesnis Saulės vėjo dalelių srautas. Jos sukelia pašvaistes, įšildo viršutinius atmosferos sluoksnius, gerokai išaugina elektronų ir protonų srautus Žemės magnetosferoje. Taip pat, pasirodo, jos turi poveikį ir orams gerokai arčiau planetos paviršiaus.


Mokslininkams tenka peržiūrėti savo žinias apie mūsų planetos įtaką kosminei erdvei – palydovas GOES-17 perdavė galingiausios per porą metų geomagnetinės audros nuotraukas.


Dėl geomagnetinės audros, kilusios praėjus vos dienai po praėjusią savaitę įvykusio palydovų paleidimo, „SpaceX“ prarado iki 40 naujų „Starlink“ interneto palydovų.


Cunamiai prasideda giliai po vandeniu ir tik artėdami prie kranto tampa pastebimomis milžiniškomis bangomis. Prognozuoti cunamį yra labai sudėtinga, tačiau mokslininkai mano, kad sugalvojo būdą, kaip tai padaryti tiksliai ir greitai.