Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Sukūrė evoliucinį spaudimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Britų mokslininkas J. Pedro de Magalhãesas mano, kad dėl dinozaurų žinduoliai prarado savo ilgaamžiškumo genus. Birmingemo universiteto mikrobiologas João Pedro de Magalhãesas iškėlė neįprastą, bet intriguojančią hipotezę. Kodėl žmonės negyvena 200 metų? Mokslininkas mano, kad mūsų tolimi protėviai prarado savo ilgaamžiškumo genus, kai buvo priversti išgyventi dėl grėsmingai didelių plėšrūnų. Savo straipsnyje, paskelbtame „BioEssays“, J. Pedro de Magalhãesas papasakojo, kaip dinozaurai „sutrumpino“ žinduolių gyvenimą. Mokslininkas teigia, kad ilgalaikis dinozaurų dominavimas sukūrė evoliucinį spaudimą, kuris privertė ankstyvuosius žinduolius greitai gyventi ir anksti daugintis. Išlikimui nereikėjo ilgo gyvenimo, o maksimalaus dauginimosi greičio. Taip kilo idėja, kurią mokslininkas vadina „ilgaamžiškumo kliūties hipoteze“. Jis teigia, kad žinduoliai evoliucijos procese prarado arba „išjungė“ genus, atsakingus už audinių regeneraciją, lėtą senėjimą ir gebėjimą atsigauti. Pasak J. Pedro de Magalhãeso, net mezozojaus eroje žinduoliai prarado pagrindinius fermentus, kurie galėjo apsaugoti ląsteles nuo senėjimo ir pažeidimų. Pavyzdžiui, ropliai turi dantis, kurie auga visą gyvenimą, o žinduoliai – ne. Mes taip pat blogiau atkuriame odą po ultravioletinių nudegimų ir turime ribotą organų regeneracijos lygį. „Kai kurie ankstyviausi žinduoliai buvo priversti gyventi arčiau mitybos grandinės apačios ir dinozaurų amžiuje tikriausiai praleido 100 milijonų metų, evoliucionuodami, kad išgyventų sparčiai daugindamiesi.“ Pasak mokslininko, šiandien žinduoliai, įskaitant žmones, dramblius ir banginius, gyvena evoliucijos ribose, kurios siekia dešimtis milijonų metų praeityje. Nors tai tik hipotezė, kuri, J. Pedro de Magalhãeso manymu, padėtų paaiškinti ne tik senėjimo procesą, bet ir didelio žinduolių polinkio į onkologines ligas priežastis. Jo nuomone, spartus ląstelių gyvybės tempas, kuris susiformavo dar dinozaurų amžiuje, gali padidinti mutacijų riziką. Taigi, jei tikėti šia hipoteze, paaiškėja, kad prieš milijonus metų išnykę dinozaurai ir toliau daro įtaką mūsų gyvenimui, ribodami jo trukmę.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|