Rado protėvį! Mokslinė sensacija. 242 milijonų metų senumo fosilija meta iššūkį evoliucijos teorijai (Foto)

Kai paleontologas, vaikščiodamas Devono pakrantėje, aptiko kuklią fosiliją, jis nė neįtarė, kad rankose laiko raktą, galintį pakeisti visą roplių evoliucijos istoriją. Paaiškėjo, jog šis mažytis radinys, tilpęs žmogaus delne, gali iš esmės pakeisti šiuolaikinių driežų ir gyvačių giminystės medį. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip dar viena triaso laikotarpio skiltis, po daugelio metų tyrimų atskleidė savo tikrąją reikšmę.

Agriodontosaurus helsbypetrae – seniausias žinomas Lepidosauria atstovas

Kai 2015 metais Robas Coramas Devono grafystės paplūdimyje pastebėjo mažytę fosiliją, jis nė nenumanė, kad rado mokslinę sensaciją. Vos 1,5 centimetro ilgio kaukolė priklausė rūšiai, kuri buvo pavadinta Agriodontosaurus helsbypetrae.

„Kai 2015 m. radau šį egzempliorių Devono paplūdimyje, net neįsivaizdavau, kas tai galėtų būti, nes didžioji jo dalis buvo paslėpta“, – pasakoja R. Coramas.

Tik atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, kad tai – seniausias žinomas grupės Lepidosauria atstovas. Šiai grupei šiandien priklauso apie 12 tūkstančių rūšių driežų, gyvačių ir tuatarų iš Naujosios Zelandijos. Šis atradimas nukelia šios grupės atsiradimo pradžią į 245–241 milijonų metų senumo laikotarpį – gerokai ankstesnį, nei manyta iki šiol.

Didžiausią nuostabą mokslininkams sukėlė neįprasta Agriodontosaurus kaukolės sandara. Egzempliorius pasižymėjo bruožų deriniu, kurio niekas nesitikėjo pamatyti pas tokį seną roplį. Ypač dideli, trikampiai dantys rodo, kad tai buvo aktyvus plėšrūnas, medžiojęs kietą šarvą turinčius vabzdžius. Morfologinė analizė leidžia manyti, jog šis gyvūnas taikė netipišką medžioklės strategiją, palyginti su kitais triaso laikotarpio ropliais, todėl anksčiau darytas evoliucines rekonstrukcijas teks vertinti atsargiau.

Pažangūs tyrimo metodai: sinchrotroninė technologija paleontologijoje

Tik dėl pažangių vaizdinimo technologijų pavyko atskleisti tikrąją šios fosilijos reikšmę. Mokslininkai pasitelkė rentgeno spindulių sinchrotroninį skenavimą Europos sinchrotroninio spinduliavimo centre (ESRF) Prancūzijoje ir „Diamond Light Source“ laboratorijoje Jungtinėje Karalystėje.

„Išskirtinė sinchrotrono rentgeno šaltinių skenavimo raiška ir kokybė leidžia mums pamatyti net menkiausias detales ir visiškai pašalina žalojimo riziką“, – aiškina Davidas Whiteside’as.

Ši itin pažangi technika suteikė galimybę detaliai ištirti fosilijos struktūrą jos fiziškai nepažeidžiant. Dėl to mokslininkai sugebėjo atkurti viso skeleto sandarą – tokio mažo, kad jis tilpo tyrėjo delne.

Agriodontosaurus atradimas privertė iš naujo permąstyti visą roplių evoliucinį medį. Duomenys rodo, kad pagrindinis Lepidosauria grupės išsišakojimas – tarp Rhynchocephalia ir driežų bei gyvačių protėvių – įvyko gerokai anksčiau, nei manyta. Šis radinys pabrėžia vadinamosios triaso revoliucijos reikšmę – laikotarpio, kai po didžiojo išmirimo permės pabaigoje ropliai sparčiai įvairėjo ir kūrė naujas kūno formas. Būtent tada buvo padėti pagrindai šiuolaikinei roplių įvairovei.

Tuatara – vienintelis išlikęs Rhynchocephalia atstovas – pasirodo esąs paskutinė grandis kadaise gausios roplių giminės. Agriodontosaurus liudija, kad jau prieš 242 milijonus metų jos protėviai buvo specializuoti plėšrūnai, turėję unikalią kaukolės sandarą. Devone rastas egzempliorius rodo, jog gamta dar triaso laikais eksperimentavo su įvairiomis roplių kūno formomis.

Šis mažytis Agriodontosaurus, turintis neproporcingai didelius dantis, atstovauja vieną iš ankstyvųjų bandymų evoliucijai pasukti link specializuoto plėšrūniškumo. Iš esmės šis atradimas verčia peržiūrėti ankstesnes prielaidas apie roplių evoliucijos tempą ir kryptį. Jis rodo, kad Lepidosauria grupės įvairovė pradėjo formuotis daug anksčiau, nei manyta, o tai ragina atsargiau vertinti ir kitų fosilijų datavimą.

Some 241 million years ago in what is now England, a tiny, lizardlike creature had teeth well suited for snapping after insects.

Now named Agriodontosaurus helsbypetrae, this extinct reptile may be the oldest of its kind ever found. https://t.co/vqtxaNKNrS

— News from Science (@NewsfromScience) September 15, 2025