Geologija
.


Retas izotopas, iki šiol laikytas praktiškai nepasiekiamu Žemėje, buvo aptiktas ten, kur mažai kas jo ieškojo. Ar tai ženklas, kad dalies energetinių iššūkių sprendimas yra arčiau, nei manėme?


„Yra didžiulis lūžis, kuris aktyviai plėšia plokštę. Ji dar nevisiškai atsiskyrusi, bet labai arti to“, – sako mokslininkas.


Atrodytų, jog mūsų planeta jau seniai yra gerai pažinta, tačiau jos giliausiuose sluoksniuose slypi paslapčių, apie kurias nė nesapnavome. Viena iš jų paaiškėjo tik išanalizavus beveik prieš du dešimtmečius surinktus duomenis. Pasirodo, 2007 metais pačiame Žemės gelmių centre įvyko kažkas nepaprasto. Reiškinys buvo toks stiprus, kad galėjo paveikti magnetinį lauką, saugantį mus nuo mirtinai pavojingos kosminės radiacijos. Kodėl apie tai sužinome tik dabar?


Ar įsivaizduojate, kad nedidelis gintaro gabalėlis gali tapti laiko kapsule, išsaugojusia ištisą pasaulį iš seniai išnykusios eros? Būtent tai nutiko Ekvadore, kur karjere buvo aptiktas unikalus 112 milijonų metų senumo radinys.


Sibiro tundra jau daugelį metų slepia nepaprastą geologinę mįslę. Tolimuose Jamalo ir Gydano pusiasalių regionuose retkarčiais įvyksta įspūdingos sprogstamosios iškrovos, kurios į orą išmeta tonas dirvožemio ir ledo, o jų vietoje lieka įspūdingi krateriai, siekiantys net iki penkiasdešimties metrų gylio. Šis reiškinys jau daugiau nei dešimtmetį intriguoja mokslininkus, tačiau iki šiol jie nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis pasitaiko tik šioje konkrečioje Arkties dalyje.


Kas slypi giliausiuose mūsų planetos užkaboriuose? Pasirodo, po mūsų kojomis slypi ne tik uolienos ir magma, bet ir kai kas stebinančio. Naujausios mokslinės ataskaitos rodo, kad giliai po Žemės paviršiumi egzistuoja neįsivaizduojamos vandens atsargos. Šis atradimas keičia mūsų supratimą apie tai, kaip funkcionuoja mūsų planeta.