Proveržis: atrastas genas, galintis pamaitinti planetą

Tarptautinė Merilendo universiteto tyrėjų komanda padarė proveržį žemės ūkyje, atradusi genetinį mechanizmą, kuris gali patrigubinti kviečių derlių be papildomų išteklių. Mokslininkai savo išvadas paskelbė žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Pasak tyrėjų, įprastuose kviečiuose kiekvienas žiedas ant varpos išaugina tik vieną grūdą. Tačiau retuose mutantiniuose augaluose, vadinamuose daugiasėkliais kviečiais (MOV), kiekviename žiedyne susiformuoja iki trijų. Iki šiol nebuvo žinomas genas, atsakingas už šį požymį.

Mokslininkai dabar nustatė, kad pagrindinį vaidmenį atlieka WUSCHEL-D1 (WUS-D1) genas. Įprastuose kviečiuose jis yra „išjungtas“, tačiau mutantiniuose augaluose jis yra aktyvuojamas ir stimuliuoja papildomų piestelių ir kiaušialąsčių formavimąsi, todėl vienoje varpoje susidaro daugiau grūdų.

„Pirmą kartą mums pavyko nustatyti šio reiškinio genetinį pagrindą. Dabar selekcininkai gali jį naudoti kurdami naujas didelio derlingumo kviečių veisles“, – pažymėjo tyrimo bendraautoris docentas Vijay Tiwari.

Tyrėjai jau testuoja genomo redagavimo technologijas, kurios leis tikslingai aktyvuoti WUS-D1 geną auginamose kviečių veislėse. Tai padidins derlių nedidinant sodinimo plotų ir vandens ar trąšų naudojimo.

Šis metodas jau sulaukė agrotechnologijų įmonių susidomėjimo. Jei šio metodo veiksmingumas bus patvirtintas lauko sąlygomis, per ateinantį dešimtmetį gali pasirodyti naujos kartos kviečiai, užtikrinantys stabilų maisto gamybos didėjimą klimato kaitos ir pasaulinio gyventojų skaičiaus augimo akivaizdoje.