Milijonams gresia pavojus. „Bus sunaikinta daugiau nei 80 %“

Jau daugelį metų mokslininkai perspėja apie neišvengiamas klimato krizės, artėjančios prie planetos, pasekmes. Manona, kad klimato kaita ir kylantis jūros lygis paveiks kiekvieną iš mūsų, nepriklausomai nuo to, ar gyvename pakrantės zonoje.

Naujame tyrime mokslininkai pirmą kartą išaiškino bendrą kylančio jūros lygio keliamą grėsmę užstatytai aplinkai. Išvados rodo, kad kylantis jūros lygis kelia grėsmę milijonams gyvybių ir pragyvenimo šaltinių pakrančių zonose, taip pat daugybei svarbios infrastruktūros objektų.

Klimato kaita ir kylantis jūros lygis paveiks visus, nesvarbu, kur jie gyventų, teigia tyrimo bendraautoris Ericas Galbraithas, geologas iš McGill universiteto Kanadoje.

Faktas yra tas, kad mes visi esame priklausomi nuo prekių, maisto ir kuro, kad galėtume judėti per uostus ir pakrančių infrastruktūrą, kuri yra pažeidžiama kylančio jūros lygio. Šios ypatingos svarbos infrastruktūros sunaikinimas galėtų pakenkti mūsų pasauliniu mastu tarpusavyje susijusiai ekonomikai ir maisto sistemai.

Šiandien Žemės atmosferoje yra daugiau anglies dioksido nei bent per pastaruosius 4 milijonus metų, gerokai prieš atsirandant šiuolaikiniams žmonėms. Dėl to gyvybė planetoje susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais – nuo ​​katastrofiškų oro sąlygų iki klastingo jūros vandens įsiskverbimo į civilizaciją.

Reikėtų pažymėti, kad jūros lygis žmonijos istorijoje yra kilęs ir anksčiau – paskutinis staigus pakilimas buvo užfiksuotas prieš 10 000 metų, pasibaigus paskutiniam ledynmečiui. Tačiau tuo metu pakrančių gyvenvietės buvo daug mažesnės, paprastesnės ir labiau išsibarsčiusios nei šiandien.

Tyrimo autoriai teigia, kad jų naujas darbas yra pirmasis didelio masto vertinimas, kuriame kartografuojamas atskirų pastatų pažeidžiamumas dėl jūros lygio kilimo. Analizė taip pat apima Afrikos, Pietryčių Azijos, Centrinės ir Pietų Amerikos pakrantes, naudojant naujausias nuotolinio stebėjimo ir mašininio mokymosi naujoves, taip pat naujus duomenis apie didelės skiriamosios gebos topografiją ir pastatų kontūrus.

Statistika rodo, kad maždaug dešimtadalis pasaulio gyventojų, apie 750 milijonų žmonių, gyvena 5 kilometrų atstumu nuo pakrantės. Paprastai tariant, net ir nedidelis jūros lygio kilimas daugeliui žmonių gali sukelti rimtų problemų.

Pasak kitos tyrimo autorės, geofizikė Natalya Gomez iš McGill universiteto, jūros lygio kilimas yra lėta, bet negrįžtama atšilimo pasekmė, kuri jau veikia pakrančių gyventojus ir tęsis dar šimtmečius.

Paprastai mokslininkai perspėja, kad artimiausiu metu jūros lygis gali pakilti dešimtimis centimetrų ar metru, tačiau iš tikrųjų jis gali kilti ir toliau daugeliu metrų, jei žmonija nenustos deginti iškastinio kuro.

Naujajame tyrime mokslininkai, naudodami palydovinius duomenis ir išsamius aukščio žemėlapius, išanalizavo 840 milijonų pastatų visame Pietų pusrutulyje.

Komanda svarstė tris vietinio jūros lygio kilimo scenarijus:

• 0,5 metro;
• 5 metrai;
• 20 metrų.

Rezultatai rodo, kad net ir ambicingai mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, iki 2100 m. jūros lygis pakils bent puse metro. Jei jūros lygis pakiltų 0,5 metro, pakrančių potvyniai užlietų apie 3 milijonus pastatų; jei jūros lygis pakiltų 5 metrais, pastatų skaičius padidėtų iki 45 milijonų, todėl kai kuriose šalyse būtų sunaikinta daugiau nei 80 % viso būsto fondo.

Pagal niūresnį scenarijų, jei jūros lygis pakiltų 20 metrų, tikėtina, kad bus užlieta daugiau nei 130 milijonų pastatų.

Reikėtų pažymėti, kad tyrime nebuvo atsižvelgta į tokius veiksnius kaip erozija, audros sukeltos bangos ir padažnėję potvyniai. Paprastai tariant, rezultatai iš tikrųjų yra tik minimalūs, o pasekmės galėtų būti blogesnės.