Ramiajame vandenyne – 75 km plyšys. Mokslininkams šokas (Foto)

Geologai pirmą kartą užfiksavo „mirštančios“ subdukcijos zonos – vandenyno srities, kurioje viena litosferos plokštė grimzta po kita, – požymius.

Remiantis žurnalu „Science Advances“, šiaurinės Ramiojo vandenyno dalies gelmėse padarytas unikalus atradimas.

Kaip pažymi tyrėjai, subdukcijos procesas gali sustoti, kai vandenyno vidurio ketera priartėja prie subdukcijos zonos ir suformuoja lengvesnę, „plūduriuojančią“ litosferą, kuri priešinasi procesui. Tai sukelia plokščių plyšimą ir jų ribų pokyčius, tačiau tokių pavyzdžių realiuoju laiku dar nebuvo pastebėta.

Naudodami seisminius vaizdus ir akustines bangas, mokslininkai atrado maždaug 75 km ilgio lūžio tašką, kuris palaipsniui ardo Tyrinėtojo plokštę, iš nulūžusių dalių formuodamas naujas mikroplokšteles. Tiesą sakant, tai retas atvejis, kai geologai gali stebėti pačią tektoninės plokštės skilimo akimirką.

Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų pakrantėje susiduria keturios tektoninės plokštės – Tyrinėtojo (Explorer), Chuano de Fukos (Juan de Fuca), Ramiojo vandenyno (Pacific) ir Šiaurės Amerikos (North American).

Ši sankirta, žinoma kaip Kaskadinių kalnų subdukcijos zona (angl. Cascadia Subduction Zone), yra viena geologiškai aktyviausių vietų planetoje dėl nuolatinio plokščių judėjimo ir trinties, sukeliančios dažnus žemės drebėjimus ir ugnikalnių aktyvumą.