Ekologinė katastrofa Ukrainoje. „Labiausiai aplinką niokojantis karas istorijoje“

Beveik ketveri karo metai Ukrainos žemėse yra reikšmingas skaičius, juolab kad karinės operacijos jau seniai vykdomos fronto linijose ir metodiškai niokoja šiuos regionus. Be to, karas ir jo priemonės nuolat vystosi. 

Dronų atsiradimas kovos veiksmuose padarys žalą ne tik Ukrainai, bet ir visai planetai. Šių orlaivių išmetamos toksiškos atliekos teršia juodžemį, sukeldamos ilgalaikių pasekmių žemės ūkiui ir apsirūpinimui maistu ne tik regione, bet ir visoje planetoje.

Konfliktų ir aplinkos observatorijos ekspertų teigimu, šviesolaidinių dronų paliekiami kilometrai šviesolaidžių sukuria voratinklius, į kuriuos įsipainioja paukščiai ir žinduoliai, o degant dronų nuolaužoms išsiskiria azoto oksidai ir mikroplastikas.

Tačiau tai dar ne viskas. Ukrainos gynybos ministerija apskaičiavo nuostolius, patirtus dėl pramoninių atliekų taršos po gamyklų ir sandėlių bombardavimo. Iki 2024 m. pabaigos žala aplinkai jau viršijo 1 milijardą dolerių. Ir šie nuostoliai dabar didėja.

Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto duomenimis, per trejus karo metus pietų ir rytų Ukrainoje buvo sunaikinta apie 240 000 hektarų miškų. Italijos tarptautinės politikos studijų institutas ISIP prie šio įvertinimo prideda ir buvusių žemės ūkio paskirties žemių sunaikinimą, dėl kurių Ukraina garsėjo kaip Europos ir viso pasaulio žemės ūkio aruodas.

Tačiau ISIP praneša, kad tik 24 milijonai hektarų Ukrainos dirbamos žemės iš maždaug 42 milijonų hektarų šiuo metu yra saugi ir tinkama dirbti. Likusi dalis užteršta minomis, chemikalais ar kitomis karo atliekomis ir netinka arimui ar sėjai. Sviediniuose ir išdegintų sviedinių turinyje yra ne tik geležies ir anglies, bet ir sieros bei vario. Daugelis kenksmingų medžiagų iš skeveldrų ir nesprogusių sprogmenų patenka į dirvožemį ir gruntinius vandenis. Tai sukelia visą grandininę reakciją, kuri yra labai žalinga gamtai.

Ukrainos miškai išdeginti, o vandenys užteršti. Šio karo metu vanduo ne kartą buvo naudojamas kaip ginklas. Pavyzdžiui, 2023 m. birželį susprogdinta Naujosios Kachovkos užtvanka sukėlė rimtų pasekmių aplinkai. Sunaikinus Kachovkos užtvanką prie Dniepro upės, į aplinką pateko dešimtys tūkstančių tonų sunkiųjų metalų.

Žurnale „Science“ paskelbtame tyrime teigiama, kad rezervuaro dugne rasta 83 000 tonų sunkiųjų metalų, įskaitant šviną, kadmį ir nikelį. Nors ištuštinant rezervuarą išsiskyrė mažiau nei 1 % šių medžiagų, likę metalai palaipsniui skverbiasi į aplinką, keldami grėsmę vietinėmis upėmis besinaudojančių žmonių sveikatai. Mokslininkai pabrėžia, kad lietūs palaipsniui nuplaus šias medžiagas, didindami jų koncentraciją paviršiniuose vandenyse. Ši „toksiška laiko bomba“, kaip situaciją apibūdina tyrimo autoriai, kelia ilgalaikę grėsmę gamtinei aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Prie to pridėkite Juodosios jūros taršą, kurią sukėlė įvairūs veiksniai. Vienas iš jų – dviejų Rusijos tanklaivių „Volgoneft-212“ ir „Volgoneft-239“, kurie praėjusį gruodį nuskendo Kerčės sąsiauryje ir gabeno naftos bei chemikalų krovinį, katastrofa. Pranešama, kad išsiliejimas Ukrainos pakrantėje pražudė daugiau nei 100 jūros žinduolių, įskaitant delfinus ir jūrų kiaules, 175 jūros paukščius ir tūkstančius bestuburių gyvūnų.  Tačiau Rusijos pusė slepia tikrąjį šios nelaimės mastą.

Taip pat nežinome, kas vyksta Rusijos armijos okupuotose Rytų Ukrainos saugomose teritorijose.

Trumpai tariant, Ukrainos gamtos niokojimas dėl karo vien nuo 2022 m. yra neįsivaizduojamas ir didesnis, nei manome. Daugelis gamtininkų ir ekologų mano, kad tai labiausiai aplinką niokojantis karas istorijoje, turintis didžiausių pasekmių planetos ateičiai.