„Ataskaita įslaptinta.“ Po 50 metrų ledu – tai, ką narai išvydo, pranoko fantastiką

Baikalo paslaptis: ežeras, kuris kvėpuoja ir slepia senovės paslaptis.

Baikalas – tai ne šiaip ežeras, o gyva būtybė, kvėpuojanti, judanti ir sauganti milijonų metų atmintį. Jo gylis siekia net 1642 metrus, o amžius viršija 25 milijonus metų.

Mokslininkai jį vadina seniausiu vandens telkiniu Žemėje ir unikalia ekosistema, kurioje daugiau kaip 80 % organizmų yra endeminiai – egzistuoja tik čia ir niekur kitur.

Baikalo gelmėse plaukioja permatoma žuvis golomjanka, unikalus gėlavandenis ruonis – nerpa, ir dešimtys paslaptingų būtybių, kurių nepamatysi niekur kitur pasaulyje

Ežeras, kuris nuolat keičiasi

Baikalas plyti aktyvioje tektoninėje zonoje, todėl jo dugnas nuolat juda ir keičiasi. Jo gelmėse fiksuojami žemės drebėjimai, dujų išsiveržimai ir mįslingi temperatūros šuoliai.

Kartais sonarų skeneriai užfiksuoja judančius objektus, kurių prigimties iki šiol niekas nesugeba paaiškinti.

Šis gylio, senumo ir izoliacijos derinys sukuria aplink Baikalą paslapties aurą, tarsi jis saugotų tai, ko žmogus dar negali suprasti.

Susidūrimas su nežinomybe (1982 m.)

1982-aisiais, Buriatijoje, sovietų karinių narų grupė vykdė mokomuosius nėrimus po Baikalo ežero ledu. Maždaug 50 metrų gylyje jie, kaip pasakojama, susidūrė su trimis žmogaus pavidalo būtybėmis – be akvalangų, bet vilkinčiomis sidabrinius kostiumus. Jos judėjo visiškai laisvai, tarsi vanduo joms nekeltų jokio pasipriešinimo.

Pagal nepatvirtintus duomenis, vadovybė įsakė pabandyti sugauti vieną iš jų. Kai narai pamėgino užmesti tinklą, staiga įvyko slėgio šuolis. Kostiumus suplėšė, tris narus pavyko iškelti į paviršių, bet jie netrukus mirė, o keturi dingo be pėdsako.

Ataskaita buvo įslaptinta, o apie incidentą pradėta kalbėti tik po kelių dešimtmečių, kai buvę karininkai ėmė dalintis prisiminimais.

Nuo tada 1982-ųjų įvykis tapo viena garsiausių Baikalo legendų. Skeptikai iki šiol bando rasti logišką paaiškinimą, tačiau faktai vis dar nesusidėlioja į įprastą paveikslą.

Lediniai ratai, matomi iš kosmoso

2009-aisiais astronautai, būdami Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), Baikalo lede pastebėjo milžiniškus tamsius apskritimus, kurių skersmuo siekė iki keturių kilometrų.
Jie buvo idealiai taisyklingi ir matomi net iš kosmoso.

Mokslininkai manė, kad tai gali būti dujų išsiveržimų arba terminių procesų padarinys. Tačiau keisčiausia tai, kad šie ratai atsiranda nuolat – toje pačioje vietoje, ir iki šiol niekas tiksliai nežino, kodėl.

Baikalo pabaisa – mitas ar tikrovė?

Pakrančių žvejai dešimtmečius pasakoja apie „Baikalo pabaisą“. Vieniems ji atrodė kaip milžiniškas šešėlis po vandeniu, kiti teigia matę nugarą, primenančią šarvą. Nors nuotraukų nėra, pasakojimai stebėtinai panašūs.

Pagal vieną hipotezę, tai galėtų būti gigantiškas eršketas, išlikusi reliktinė žuvis arba mutavęs senovinės faunos atstovas. Didžiulis gylis ir tamsus vanduo paverčia Baikalą idealia vieta paslaptims slėptis.

Baikalas tebėra vienas paslaptingiausių planetos kampelių.

Jo gelmės slepia ne tik mokslines mįsles, bet ir istorijas, kurias dar tik reikės iššifruoti.

Mitai ir tiesa apie Baikalą

• Mitas: Baikalas – tai vieta, kur gyvena ateiviai.
• Tiesa: Mokslinių įrodymų tam nėra, tačiau fiksuojamos anomalijos rodo, kad šis reiškinys vertas tolesnių tyrimų.
• Mitas: Ežeras neturi dugno.
• Tiesa: Didžiausias Baikalo gylis siekia 1642 metrus, tai patvirtinta instrumentiniais matavimais.
• Mitas: Baikalo vanduo visiškai sterilus.
• Tiesa: Vanduo iš tiesų nepaprastai švarus, tačiau jame yra mikroskopinių organizmų, palaikančių ežero ekosistemos pusiausvyrą.

Istorinis kontekstas

Jau XIX amžiaus pabaigoje grafas Piotras Kropotkinas savo ekspedicijų metu fiksavo keistus povandeninius garsus Baikale. Sovietmečiu čia buvo vykdomi kariniai bandymai ir geofiziniai tyrimai.

Šiandien, pasitelkus šiuolaikines technologijas, tarp jų ir neutrinų teleskopą „Baikal-GVD“, mokslininkai stebi ne tik fizinius procesus, bet ir energetinius sprogimus, kurių kilmė vis dar išlieka paslaptis.

 Įdomūs faktai apie Baikalą

•  Baikalo vanduo visiškai atsinaujina kas 400 metų.
• Baikalo nerpa – vienintelis ruonių atstovas pasaulyje, gyvenantis gėlame vandenyje.
• Žiemą ledo storis gali siekti iki 1,5 metro, o ant jo važinėja automobiliai.