Didžiausias žinomas šiuolaikinis smūginis krateris. 3 kartus didesnis už esantį Rusijoje

Kinijos Guangdong provincijoje mokslininkai atrado geriausiai išlikusį ir akivaizdžiai didžiausią žinomą smūginį kraterį, susiformavusį holoceno epochoje. Dabar šią struktūrą aprašė Šanchajaus ir Kantono tyrėjų komanda. Iš kur atsirado Jinlino krateris?

Kinijos mokslininkai identifikavo Jinlino smūginį kraterį ant kalvos netoli Zhaoqingo miesto. Struktūra išliko granitinėje skaldoje, todėl tyrėjai galėjo tiksliai ištirti jos ypatybes. Jie pažymi, kad toks puikus išsilaikymas stebina, atsižvelgiant į regionui būdingą musoninį klimatą, kuriame lietus ir vėjas turėtų stipriai eroduoti paviršių.

Kalbama apie kraterį, kurio skersmuo įvertintas maždaug 900 metrų. Pasak naujausio tyrimo autorių, tai didžiausia žinoma holoceno smūginė struktūra, susiformavusi po paskutiniojo Žemės ledynmečio. Palyginimui, Rusijos Mačos krateris, iki šiol laikytas didžiausiu tuo laikotarpiu, yra tik 300 metrų skersmens.

Mokslininkai įtaria, kad krateris susiformavo ankstyvuoju arba viduriniu holocenu. Išvados grindžiamos, be kita ko, dirvožemio erozijos matavimais aplinkinėse vietovėse. Tyrėjai pabrėžia, kad atradimas padidina tiksliai žinomų smūginių vietovių skaičių Žemėje – jų iki šiol identifikuota apie 200 visame pasaulyje.

Tyrimo autorius Ming Chen atkreipia dėmesį į reiškinio mastą. Jei pavyko atrasti tokio dydžio gerai išlikusį smūginį kraterį vietovėje, kuri nėra palanki tokių struktūrų išsaugojimui, turime manyti, kad mažų dangaus kūnų smūgių į Žemę holoceno epochoje buvo žymiai daugiau, nei iki šiol manėme. Šiuo konkrečiu atveju krateris susidarė dėl uolinio objekto smūgio. Jei būtų buvusi kometa, kraterio skersmuo galėjo siekti net 10 kilometrų.

Granitinėse uolienose mokslininkai rado daug kvarco grūdelių su būdingomis deformacijų žymėmis, kurios laikomos smūginės bangos, susidariusios susidūrimo metu, įrodymu. Tyrėjai pabrėžia, kad Žemėje nėra kito geologinio proceso, galinčio sukurti 10–35 GPa slėgį, reikalingą tokioms deformacijoms susidaryti.

Tyrėjai primena, kad tikimybė, jog dangaus kūnas pataikys į bet kurį Žemės paviršiaus tašką, egzistuoja visur, tačiau tokių įvykių įrodymai laikui bėgant ištrinami dėl erozijos. Būtent dėl to Jinlino krateris yra toks svarbus. Kaip ten bebūtų, jis yra svarbus įrodymas apie audringą mūsų planetos praeitį.