Jis dengia visą kūną. Tai tarsi „smegenys“

Mokslininkai atrado, kad jūrų ežiai turi sudėtingą nervų sistemą, primenančią visą kūną apimantį „smegenų“ tinklą.

Nauji tyrimai, kuriuos atliko Italijos Stazione Zoologica Anton Dohrn mokslininkų komanda, parodė, kad jūrų ežių nervų sistemos yra kur kas sudėtingesnės, nei manyta iki šiol. Kaip skelbia portalas „Science Alert“, nustatyta, jog jų neuronai nėra tiesiog išsibarstę – jie sudaro integruotą sistemą, veikiančią kaip „smegenys“ visame organizme.

Komandai vadovavęs vystymosi biologas Periklis Paganasas tyrė purpurinius jūrų ežius (Paracentrotus lividus) jų virsmo iš lervos į suaugusį individą metu. Paaiškėjo, kad jūrų ežių metamorfozė yra dar radikalesnė už drugelių virsmą ir susijusi su daugybės skirtingų nervinių ląstelių tipų susiformavimu.

Platus ir sudėtingas tinklas

Jauni jūrų ežiai gyvenimą pradeda turėdami dvišalę simetriją – jų kūnas padalytas į dvi puses, tačiau suaugę jie įgauna radialinę simetriją, būdingą jūros žvaigždėms ar medūzoms. Šis pokytis susijęs su reikšmingais genetiniais ir nervų sistemos organizacijos pakitimais.

Naujausia ląstelių analizė atskleidė, kad daugiau nei pusę jų sudaro įvairūs neuronų tipai. Jie pasižymi genų, atsakingų už tokių medžiagų kaip dopaminas, serotoninas, GABA ar glutamatas perdavimą, aktyvumu. Tai rodo aukštą šios nervų sistemos sudėtingumo lygį.

„Mūsų rezultatai rodo, kad gyvūnai, neturintys tradicinės centrinės nervų sistemos, gali išvystyti jai analogišką struktūrą“, – pabrėžė evoliucionistas Džekas Ulrichas-Liuteris iš Berlyno Gamtos istorijos muziejaus.

Tyrėjų teigimu, neuronų įvairovė ir jų veikimo būdas rodo, jog jūrų ežiai neturi paprastos nervų sistemos, bet platų ir specializuotą tinklą. Tai keičia iki šiol vyravusį jūrų bestuburių vaizdinį kaip gyvūnų, neturinčių aiškaus nervų centro.