Sensacija: Žemės istorija perrašyta. Rastas seniausias gyvybės pėdsakas Žemėje

Mokslininkai aptiko anglies pėdsakų Josefsdalio titnago uolienose. Pagal naują analizę, aprašytą žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, šios liekanos datuojamos 3,33 mlrd. metų. Manoma, kad tai yra ankstyviausias ir patikimiausias iki šiol Žemėje rastas biotinės chemijos įrodymas.

„Mūsų rezultatai rodo, kad senovinė gyvybė palieka po savęs ne tik fosiliją; ji palieka ir cheminius aidus“, – teigia mineralogas ir astrobiologas Robertas Hazenas iš Carnegie mokslo instituto JAV.

Pirmosios gyvybės formacijos

Savo tyrimuose mokslininkai daro išvadą, kad pirmosios gyvybės formos Žemėje buvo mikrobai. Tačiau jų liekanos per milijardus metų pakito. Vis dėlto jie paliko pėdsakų. Pagal savo struktūrą tokios formacijos kaip stromatolitai laikomos „mikrobiologinių kilimėlių“ liekanomis – tai gausios mikrobų bendruomenės, kurios buvo tokios didelės, kad paliko sluoksnius senovinėse uolienose.

Anglies identifikavimo metodas

Hazeno vadovaujama komanda sukūrė metodą, leidžiantį vienareikšmiškai identifikuoti senovinę, gyvybės sukurtą anglį. Pirmiausia tyrėjai nustatė unikalius biologijos paliekamus modelius, matomus jaunesnėse mėginiuose esančiose biologinėse molekulėse. Tuomet jie apmokė mašininio mokymosi algoritmą atpažinti šiuos modelius aukščiau žmogaus suvokimo ribos.

„Užuot susitelkę į atskiras molekules, ieškojome cheminių modelių, o tokie modeliai galėtų egzistuoti ir kitur Visatoje“, – aiškino Hazenas.

Galiausiai mokslininkai surinko 406 mėginius iš tiek šiuolaikinių organizmų, tiek priešistorinių fosilijų ir pritaikė techniką, vadinamą pirolizine dujų chromatografija su masių spektrometrija (Py-GC-MS).

Atrastosios senovės paslaptys

Mėginių amžius svyravo nuo dabartinio iki maždaug 3,8 mlrd. metų. Jaunesni nei 500 mln. metų mėginiai parodė ryškias, aiškias biologines signatūras. Mokslininkai pastebėjo, kad kuo mėginiai senesni, tuo biotiniai signalai labiau blėsta.

Nors seniausias teigiamai identifikuotas mėginys – iš Josefsdalio titnago – datuojamas 3,33 mlrd. metų, mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog dar senesni mėginiai nėra biologinės kilmės. Jie galėjo būti taip smarkiai suirę, kad modelio nebeįmanoma aptikti net algoritmui.

Tyrėjų teigimu, dabar galime tvirtai teigti, kad gyvybė Žemėje jau egzistavo ir buvo paplitusi prieš 3,33 mlrd. metų. Vis dėlto, jų nuomone, ji galėjo atsirasti dar anksčiau.