Vandens kainos kils į dangų: ekspertai įspėja apie artėjančią krizę!

Nauja analizė, paremta dviejų dešimtmečių palydoviniais duomenimis, rodo, kad senka dideli Europos vandens plotai. Gėlo vandens atsargos mažėja visoje Pietų ir Centrinėje Europoje – nuo ​​Ispanijos ir Italijos iki Lenkijos ir kai kurių JK dalių, praneša „The Guardian“.

Londono universiteto koledžo (UCL) mokslininkai, bendradarbiaudami su „Watershed Investigations“ ir „The Guardian“, išanalizavo 2002–2024 m. palydovų duomenis, rodančius Žemės gravitacijos lauko pokyčius.

Vanduo yra sunkus, todėl gruntinio vandens, upių, ežerų, dirvožemio ir ledynų pokyčiai yra signalai, leidžiantys palydovams efektyviai išmatuoti sukaupto vandens kiekį.

Išvados atskleidžia ryškų disbalansą: šiaurinė ir šiaurės vakarų Europa, ypač Skandinavija, dalis JK ir Portugalijos, tampa drėgnesnėmis, o didelės pietų ir pietryčių teritorijos, įskaitant Ispaniją, Italiją, Prancūzijos, Šveicariją, Vokietiją, Rumuniją ir Ukrainą, sausėja.

Mokslininkai teigia, kad duomenys rodo klimato kaitos poveikį. „Palyginus bendrus sausumos vandens duomenis su klimato duomenimis, tendencijos iš esmės sutampa“, – aiškina UCL profesorius Muhammedas Shamsuduha, kuris specializuojasi vandens krizių ir rizikos mažinimo srityje.

Tai turėtų būti žadinantis skambutis politikams, kurie vis dar dvejoja dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, priduria M. Shamsuduha. „Mes nebekalbame apie atšilimo apribojimą iki 1,5 °C, tikriausiai judame link 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dabar matome to pasekmes.“

Tyrėjas A. Arifinas išskyrė požeminio vandens atsargas iš bendrų sausumos ir vandens duomenų ir nustatė, kad jos taip pat atspindi bendrą vaizdą, patvirtindamos, kad didelė dalis paslėptų Europos gėlo vandens atsargų yra išeikvojamos.

JK tendencijos yra nevienodos. „Apskritai vakaruose tampa drėgniau, o rytuose – sausiau, ir ši tendencija stiprėja“, – sako M. Shamsuduha.

„Nors bendras kritulių kiekis gali būti stabilesnis arba net šiek tiek didėti, jų modelis keičiasi. Matome gausesnius kritulius ir ilgesnius sausros laikotarpius, ypač vasarą.“

Požeminis vanduo laikomas atsparesniu klimato kaitai nei paviršinis, tačiau vasaros krituliai dažnai reiškia, kad daugiau vandens prarandama dėl nuotėkio ir potvynių, o žiemą požeminio vandens atsargos gali sumažėti.

„Pietryčių Anglijoje, kur požeminis vanduo sudaro apie 70 % viso vandens, šie besikeičiantys kritulių modeliai gali sukelti rimtų iššūkių“, – priduria jis.

Pasak Europos aplinkos agentūros, požeminio vandens išgavimas padidėjo 6 %, daugiausia dėl viešojo vandens sektoriaus (18 %) ir žemės ūkio (17 %).

Tai itin svarbus išteklius: 2022 m. požeminis vanduo sudarė 62 % viso viešojo vandens tiekimo ir 33 % žemės ūkio vandens poreikio ES valstybėse narėse.

Europos Komisijos atstovas spaudai teigė, kad  vandens atsparumo strategija „siekiama padėti valstybėms narėms pritaikyti vandens valdymą prie klimato kaitos ir spręsti žmogaus sukelto spaudimo problemas“.

Šia strategija siekiama sukurti vandenį taupančią ekonomiką ir ji susijusi su Komisijos rekomendacija iki 2030 m. pagerinti vandens naudojimo efektyvumą bent 10 %. Kadangi nuotėkio rodikliai visoje ES svyruoja nuo 8 % iki 57 %, Komisija pabrėžia, kad bus labai svarbu sumažinti nuostolius vamzdžiuose ir atnaujinti infrastruktūrą.

Readingo universiteto hidrologijos profesorė Hannah Cloke sakė: „Ši ilgalaikė tendencija kelia nerimą, nes neseniai patyrėme labai dideles sausras ir nuolat girdime, kad šią žiemą gali būti mažiau kritulių nei įprastai, o mes jau esame sausros būsenoje.“

„Jei kitą pavasarį ir vasarą negausime reikiamo kritulių kiekio, Anglija turės rimtų pasekmių. Susidursime su dideliais vandens apribojimais, ir tai visiems apsunkins gyvenimą.“

Aplinkos agentūra jau perspėjo Angliją ruoštis sausrai, kuri gali tęstis iki 2026 m., jei rudenį ir žiemą nebus pakankamai lietaus.

Vandens ministrė Emma Hardy teigė, kad vandens ištekliai „patiria vis didesnį spaudimą. Todėl vyriausybė imasi ryžtingų veiksmų, įskaitant devynių naujų rezervuarų įrengimą, siekiant užtikrinti ilgalaikį vandens tvarumą“.

Tačiau vien tik pažadai statyti labai didelius rezervuarus, kurie nebus paruošti dar dešimtmečius, problemos iš karto neišspręs, sako H. Cloke.

„Turime sutelkti dėmesį į pakartotinį vandens naudojimą, pirmiausia suvartoti mažiau vandens, atskirti geriamąjį vandenį nuo perdirbto vandens, naudoti natūralius sprendimus ir planuoti statybas“, – sako ji.

„Mes tiesiog nedarome šių dalykų pakankamai greitai, kad neatsiliktume nuo ilgalaikių tendencijų.“

Europos sausros tendencija turės toli siekiančių pasekmių, paveikdama maisto saugumą, žemės ūkį ir nuo vandens priklausomas ekosistemas, ypač požeminio vandens maitinamas buveines, sako M. Shamsudhu. Mažėjantys Ispanijos ištekliai gali tiesiogiai paveikti JK, kuri labai priklauso nuo Ispanijos ir kitų Europos šalių vaisių ir daržovių importo.