Per 200 mlrd. eurų! Aptiko didžiausią aukso telkinį nuo 1949 metų: tai keičia jėgų pusiausvyrą pasaulyje

Rekordinis telkinys Liaoningo provincijoje

Dadonggou telkinys šiaurės rytų Kinijoje oficialiai patvirtintas kaip didžiausias tokio tipo atradimas nuo 1949 metų. Pagal gamtos išteklių ministerijos skaičiavimus, jame yra apie 1444 tonas gryno aukso. Esant dabartinėms rinkos kainoms, šio atradimo vertė viršija 166 mlrd. eurų. Stebina ir tyrimų tempas – valstybinė įmonė „Liaoning Geological and Mining Group“ žvalgybą atliko vos per 15 mėnesių, pasitelkusi beveik tūkstantį specialistų. Tokio masto projektui tai – itin trumpas laikotarpis.

Nors aukso koncentracija telkinyje gana nedidelė – nuo 0,3 iki 1 dalies milijonui (vidutiniškai 0,56 g aukso vienoje tonos uolienoje) – ekspertai tvirtina, kad jį galima efektyviai eksploatuoti, o išgavimo rodikliai gali siekti nuo 65 iki 91 procento.

Lemiamą vaidmenį susidarant šiam telkiniui turėjo jo padėtis šalia Tan-Lu lūžio – pagrindinės tektoninės zonos su gausiais šlyties plyšiais. Šiais struktūriniais kanalais milijonus metų kaupėsi įvairūs mineralai, tarp jų – auksas ir piritas. Tokia specifinė geologinė sandara leidžia manyti, kad regione gali būti ir daugiau iki šiol nenustatytų, panašių telkinių. Geologai jau taiko naujus paieškos metodus, paremtus Dadonggou patirtimi.

Wangu telkinys – 83 mlrd. dolerių vertės atradimas

Antrasis reikšmingas atradimas padarytas Hunano provincijoje. Skaičiuojama, kad Wangu telkinyje iki 2000 metrų gylio slypi apie 300 tonų patvirtinto aukso. Tačiau geologai įtaria, kad 3000 metrų gylyje jo gali būti daugiau nei 1000 tonų.

„Daugelyje išgręžtų uolienų branduolių matėsi grynas auksas“, – pasakoja tyrimams vadovaujantis geologas Čen Rulinas.

Wangu telkinio vertė vertinama daugiau nei 600 mlrd. juanių, tai yra apie 83 mlrd. JAV dolerių pagal dabartinį kursą. Žinoma, daroma prielaida, kad būtų visiškai išgauta viskas ir kad aukso kainos išliktų rekordinės. Atradimai sutapo su istoriniu aukso brangimu: 2025 m. šio metalo kaina pasiekė rekordą, viršydama 115 tūkst. eurų už kilogramą – tai daugiau nei 50 proc. augimas vos per dvylika mėnesių.

Šį spartų kilimą lemia trys pagrindiniai veiksniai: silpnėjantis doleris, skatinantis investuotojus ieškoti alternatyvų; auganti geopolitinė įtampa, didinanti saugių investicijų poreikį; bei masiniai besivystančių šalių centrinių bankų pirkimai, kuriais jie diversifikuoja savo atsargas. Kinija išlieka didžiausia aukso rinkos žaidėja: 2024 m. šalis išgavo 377,24 tonos aukso – 0,56 proc. daugiau nei metais anksčiau. Tačiau vidaus vartojimas pasiekė net 985,31 tonos, o paklausa luitams ir monetoms išaugo daugiau nei 24 proc.

Ką tai reiškia rinkai?

Pasaulinė aukso gavyba susiduria su rimtais iššūkiais. Vis daugiau rodiklių rodo, kad pasaulis galėjo pasiekti aukso gavybos piką dar 2018 metais. Nauji telkiniai randami vis sunkiau, o esamuose metalų koncentracija mažėja. Šiame kontekste Kinijos atradimai įgauna dar didesnę reikšmę. Jie rodo, kad pasitelkus pažangius geologinius metodus ir pasirengus eksploatuoti telkinius su žemesne metalo koncentracija, vis dar įmanomi reikšmingi atradimai. Rekordiškai trumpas Dadonggou tyrimų laikas – vos 15 mėnesių – leidžia manyti, kad Kinija sukūrė itin efektyvias naujų telkinių identifikavimo ir vertinimo technologijas.

Pasaulinei žaliavų rinkai šie atradimai gali reikšti tam tikrą aukso pasiūlos stabilizaciją artimiausiais metais. Vis dėlto lieka klausimas, ar to pakaks augančiai paklausai patenkinti – ypač centrinių bankų ir investuotojų, ieškančių saugių aktyvų nestabiliais laikais. Didindama savo aukso atsargas, Kinija įgyja papildomą pranašumą globalioje ekonominėje konkurencijoje.

Kita vertus, telkinių su žema metalo koncentracija eksploatacija reikalauja didesnių kaštų ir daro didesnį poveikį aplinkai. Be to, nuo atradimo iki pilno gavybos masto paprastai praeina keleri metai, o per tą laiką gali stipriai pasikeisti ir rinkos situacija.