Šis ežeras yra skystas nuodas. Jis jus nužudys per valandą

Karačiajaus ežeras yra Pietų Urale, centrinėje Rusijos dalyje. Jo pavadinimas vietos kalbomis reiškia „juodą vandenį“ arba „juodą srovę“, o tai siejama su itin dideliu vandens užterštumu.

Daugelio mokslininkų teigimu, tai – toksiškiausias ežeras pasaulyje. Portalas „IFL Science“ pažymi, kad „pakaktų valandos degintis jo pakrantėje, kad žmogus mirtų“.

Skystoji nuodų talpykla

Ežeras tapo toks nuodingas todėl, kad Šaltojo karo pradžioje Sovietų Sąjunga jį naudojo kaip atliekų saugyklą. Šalia ežero veikia branduolinis „Majak“ kompleksas, vėliau žinomas kaip Čeliabinskas-40 ir Čeliabinskas-65. Komplekso statyba pradėta apie 1945 m., siekiant gaminti plutonį, skirtą atominei bombai. Projektas buvo vykdomas paskubomis, neskiriant dėmesio atliekų saugojimui.

1951 m. sovietai nusprendė ežerą panaudoti kaip radioaktyvių atliekų rezervuarą. Toks pat likimas ištiko ir netoliese tekančią Tečios upę.

20 kartų didesnis radiacijos lygis nei Černobylyje

1949–1956 m. „Majak“ į Tečios upę išleido apie 760 milijonų hektolitrų radioaktyvių nuotekų. Upės pakrantėje tuo metu buvo apie 40 kaimų, kuriuose gyveno maždaug 28 tūkst. žmonių. 24 kaimams Tečia buvo pagrindinis vandens šaltinis.

Gyventojai iš 23 kaimų galiausiai buvo evakuoti. Mokslininkai skaičiuoja, kad nuo šeštojo dešimtmečio bent pusė milijono žmonių patyrė apšvitą, iki 20 kartų didesnę nei Černobylio katastrofos aukos.

„Labiausiai užteršta vieta Žemėje“

Vis dėlto būtent Karačiajaus ežerui prilipo „labiausiai užterštos vietos Žemėje“ etiketė. Tarptautinė atominės energijos agentūra teigia, kad penktajame dešimtmetyje į ežerą buvo supilta apie 500 mln. kiurių beta spinduliuotės. Radioaktyvus vanduo pateko į gruntinius vandenis ir išplito maždaug 4,8 km nuo ežero.

2016 m. ežeras buvo užpiltas žeme, akmenimis ir specialiais blokais, kurie turėjo sumažinti radiacijos lygį.

Poveikis gyventojams

Dešimtajame dešimtmetyje maždaug 10 metrų nuo ežero kranto užfiksuotas 600 rentgenų radiacijos lygis. „Natural Resources Defense Council“ teigia, kad buvimas tokioje vietoje galėjo būti mirtinas.

100 rentgenų ekspozicijos pakaktų sukelti radiacinę ligą, o 400 rentgenų tikriausiai nužudytų daugumą apšvitintųjų per mėnesį.

Po SSRS žlugimo paaiškėjo, kad vėžio atvejų tarp vietos gyventojų padaugėjo mažiausiai 21 proc. Mažiausiai 25 proc. daugiau vaikų gimė su įgimtomis anomalijomis. Leukemijos atvejų skaičius išaugo 41 proc.