Mokslininkai neteko žado: kalnuose užfiksuotas „neįmanomas“ reiškinys

Mokslininkai išgręžė 105 m ledo Pamyre, kad išsiaiškintų, kodėl ten esantis ledynas auga, kai likęs pasaulis tirpsta. Tyrimai gali išsklaidyti visas abejones.

Daugelyje pasaulio kalnų ledynai traukiasi tiesiog akyse, tačiau aukštajame Pamyro plokščiakalnyje vyksta visiškai priešingas procesas – ten esantis ledynas šiek tiek didėja. Tarptautinė tyrėjų grupė, išgręžusi jo viduje du 105 metrų ilgio ledo gręžinius, nori išsiaiškinti, kas lemia šią anomaliją. Jei pavyks atskleisti atsparaus ledo mechanizmą, tikimasi, kad jis galėtų būti pritaikytas ir padėti kitų pasaulio ledynams.

Kalnų anomalija įkaitusioje planetoje

Prognozės ledynams yra negailestingos: esamu klimato atšilimo tempu tūkstančiai jų kaskart išnyks, o šimtmečio pabaigoje liks tik mažytė dalis dabartinių kalnų ledo atsargų. Tačiau šiame niūriame paveiksle yra vienas šviesus, nors ir nerimą keliantis, išskirtinis atvejis – Pamyro ir Karakorumo kalnai.

Būtent ten, Kon-Čukurbašio ledo kepurėje Tadžikistane, tarptautinė mokslininkų komanda užfiksavo tai, ką vadina Pamyro-Karakorumo anomalija. Vietoj greito tirpimo, kaip Alpėse, Anduose ar Himalajuose, ledynas pastaraisiais dešimtmečiais didėja. Jo paviršius ir masė ne mažėja, o lėtai auga – tarsi šis kalnų regionas nenorėtų pasiduoti pasaulinei tendencijai.

Kodėl taip vyksta? Yra kelios hipotezės. Kai kurie mokslininkai nurodo ypač ekstremalų Centrinės Azijos klimatą, kuris vis dar užtikrina žemas temperatūras didžiąją metų dalį. Kiti teigia, kad svarbų vaidmenį gali turėti vandens ūkis regione – intensyvus žemės ūkio vandens naudojimas gali didinti garavimą ir atmosferoje esančio vandens garų kiekį, o tai skatina didesnius sniego kritulius virš ledyno.

Iki šiol trūko tvirtų duomenų, leidžiančių patikrinti šiuos scenarijus. Būtent todėl ekspedicija į Kon-Čukurbašį nebuvo paprasta kalnų kelionė, o bandymas pasiekti vertingiausią klimato archyvą, kurį turime Žemėje – ledą, kuris tūkstančiais metų kaupė naujus sniego, dulkių ir teršalų sluoksnius.

105 metrų ledas – tarsi laiko kapsulė

Maždaug 5810 m aukštyje ekspedicijos nariai gręžė ledinę kepurę tol, kol ištraukė 2 ledo gręžinius – kiekvienas apie 105 metrų ilgio. Tai cilindriniai ledo gabalai, kelių centimetrų skersmens, bet didelės mokslinės vertės. Juose įrašytos kiekvienos žiemos detalės, nuo dabarties į praeitį, sluoksnis po sluoksnio.

Vienas gręžinys buvo nugabentas į specialų ledo saugyklą Antarktidoje, kur organizacijos, saugančios klimato paveldą, kaupia mėginius iš vertingiausių pasaulio ledynų. Tai daroma tam, kad net jei vietiniai ledynai kada nors išnyktų, jų senasis ledas išliktų būsimiems tyrėjams.

Kitas gręžinys atkeliavo į Japoniją, į žemų temperatūrų laboratoriją Sapporo universitete. Čia, apie –50 °C šaldomose kamerose, mokslininkai jį pjausto į plonus segmentus. Kiekvienas gabalas kataloguojamas ir siunčiamas į tolesnius fizinius ir cheminius tyrimus.

Kon-Čukurbašio ledas gali turėti net iki 10 tūkst. metų senumo klimato informaciją. Žinoma, kad dalis jo ištirpo maždaug prieš 6 tūkst. metų šiltesniu laikotarpiu, tačiau mokslininkai tikisi, kad gilesni gręžinio sluoksniai išsaugojo senovinį ledą prieš šią atšilimo bangą. Klimatologams tai būtų unikali galimybė pažvelgti į Centrinės Azijos atmosferos istoriją – jos temperatūrą, kritulių kiekius ir ore sklandančias dulkes.

Ką atskleidžia įtrūkimai, sniego grūdai ir vulkanų pėdsakai?

Yoshinori Iizuki komandai ledo gręžinys – ne tik užšalusi masė, bet ir klimato istorijos įrašas. Ledo sluoksniai atskleidžia temperatūros, kritulių ir staigių oro reiškinių pokyčius. Skaidrios dalys rodo atšildymus, porėtos – intensyvius sniego kritulius. Įtrūkimai liudija staigius temperatūros svyravimus. Lede esančios dalelės, tokios kaip sieros jonai iš vulkanų išsiveržimų ar vandenilio ir deguonies izotopai, leidžia tiksliai datuoti sluoksnius ir atkurti senąsias oro sąlygas. Ateityje mėginiai gali atskleisti ir senąsias pramonines emisijas.

Dabar svarbiausias klausimas – ar Kon-Čukurbašio ledo įrašai padės paaiškinti, kodėl šis ledynas vis dar auga. Mokslininkai įtaria, kad ras įrodymų apie sniego kritulių didėjimą pastarąjį šimtmetį. Jei pavyks susieti šį trendą su oro sąlygomis, bus galima sukurti modelį, kurį galėtų taikyti ir kitų kalnų ledynams. Tikslas iš tiesų yra suprasti mechanizmus, kurie skatina ledo priaugimą, o tai ateityje galėtų padėti kovoti su ledynų tirpimu. Tai tolima, bet labai svarbi vizija – be žinių, kodėl vienas ledynas atsispiria atšilimui, sunku apsaugoti kitus.

Būtent todėl Sapporo universiteto atliekami tyrimai yra tokie kruopštūs. Kiekvienas mėginys laikomas tarsi lobis, kuris turi suteikti kuo daugiau informacijos. Mokslininkai tikisi, kad tarp jų ras ir tokio ledo, kuris prisimintų kitas klimato epochas – tai leistų įvertinti, kiek nenatūralus yra šiandienos pokyčių tempas.