Iš vandenyno išniro itin retas žinduolis. Jų liko tik apie 400 (FOTO)

Mokslininkai mano, kad jis nukeliavo beveik 5000 km ir pasiekė Bostono (JAV) vandenis iš Airijos. Manoma, kad ši ekspedicija yra pirmoji tokio pobūdžio pietinio tikrojo banginio (Eubalaena glacialis) ekspedicija Šiaurės Atlante. Jų pasaulinė populiacija šiuo metu siekia mažiau nei 400 individų, todėl jie yra vieni labiausiai nykstančių banginių šeimos gyvūnų pasaulyje.

Praėjusiais metais Airijos vandenyse buvo užfiksuotas pietinio tikrojo banginio individas. Neseniai jis vėl buvo pastebėtas prie Masačusetso krantų netoli Bostono, ir tyrėjai mano, kad tai tas pats individas, kuris buvo nufotografuotas Airijoje 2024 m. vasarą.

Neįprastas randas dešinėje galvos pusėje leido tyrėjams identifikuoti naują, anksčiau nematytą individą. Ryškiausias šių gyvūnų bruožas yra jų šiurkščios, baltos keratinizuotos odos dėmės ant jų galvų.

Las ballenas de los vascos (Eubalaena glacialis) se están "escogiendo". Los individuos adultos actuales son de media un metro más cortos que los 1981. La causa podría ser el estrés de la población sometida a enredos accidentales con artes de pesca.https://t.co/5TQb2fN4cj pic.twitter.com/b9393lLkkV

— Alex Richter-Boix (@BoixRichter) June 4, 2021

Mokslininkai nėra visiškai tikri, kas paskatino banginius leistis į transatlantinę kelionę. Jie galėjo tyrinėti arba ieškoti maisto. Tačiau klimato kaita galėjo paskatinti banginius judėti toliau į šiaurę, į šaltesnius Kanados vandenis.

Pietinis tikrasis banginis – tai rūšis, kadaise aptinkama net iki Bermudų ir Vakarų Sacharos (Afrika). Dabar jis gyvena Šiaurės Atlante, o rytinėje  Atlanto dalyje, kur bendra populiacija yra ne daugiau kaip keliolika individų, jis gali būti praktiškai išnykęs.

Jie pasižymi itin paklusniu charakteriu ir gyvena maitindamiesi netoli kranto. Tai buvo jų prakeiksmas, nes banginių medžiotojams tai palengvino medžioklę.

Šis banginis turi dideles riebalų atsargas, kurios sudaro iki 45 procentų jo kūno svorio. Dėl šio didelio procento jo kūnas po mirties plūduriuoja. Tai patiko medžiotojams.

Ši rūšis buvo masiškai medžiojama dar iki XIX amžiaus, kai banginiai vienas po kito nyko visame pasaulyje. XX amžiaus sandūroje mažai kas buvo matęs šį gyvūną jo natūralioje buveinėje. Ketvirtajame dešimtmetyje šio banginio populiacija buvo įvertinta mažiau nei 100 individų. Medžioklės draudimas buvo įvestas tik 1967 m.

Pasak Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA), tikriesiems banginiams yra kritinė nykimo grėsmė – jų populiacija siekia 370 individų. Mokslininkai kasmet stebi maždaug pusę populiacijos Keip Kodo įlankoje, Jungtinėse Valstijose.

Dėl banginių medžioklės prieš šimtmečius šie banginiai beveik išnyko ir tapo viena didžiausių banginių medžioklės aukų.