Užprogramuota bomba prie jūsų pamatų: 5 medžiai, kurių jokiu būdu negalima sodinti arti namo

Daugiausia problemų kelia labai aukšti ir plačiai augantys medžiai, taip pat tie, kurių šaknų sistema yra paviršinė ir agresyvi. Pavyzdžiui, aukšti spygliuočiai, tokie kaip eglės, yra negiliai įsišakniję ir liekni, todėl audrų bei stiprių vėjų metu gali lengviau pasvirti ar net išvirsti. Netoli pastatų rizikingi ir medžiai su didele, aukštai esančia laja (pvz., uosiai), nes stiprus vėjas gali laužyti jų šakas.

Ąžuolai, nors ir itin vertingi gamtiniu požiūriu, dažnai užauga iki įspūdingų dydžių, o jų masyvus kamienas ir didelis aukštis nedideliame sklype gali dominuoti aplinkoje. Be to, kaip aukšti medžiai, jie dažniau būna veikiami žaibų iškrovų.

Kokių medžių nereikėtų sodinti arti namo?

Ne mažiau svarbu paminėti tuopas ir gluosnius: jie greitai auga, tačiau jų mediena yra trapi, o plačiai besidriekiančios šaknys gali ieškoti vandens dideliais atstumais. Tai gali lemti dangų kilnojimą ar net poveikį pamatams bei inžinerinėms komunikacijoms.

Atsargumo taip pat reikėtų laikytis renkantis sparčiai augančius klevus, ypač tas veisles, kurios formuoja plačią lają ir turi šaknis, besiplečiančias visai po žemės paviršiumi.

Ką verta padaryti prieš sodinant medį?

Dar prieš pasirenkant medžio rūšį, verta atlikti techninę sklypo apžiūrą. Šalia pastato dažnai yra nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, dujų įvadai, drenažas, taip pat elektros tiekimo bei telekomunikacijų kabeliai.

Medžiui augant, jo šaknys gali plėstis ieškodamos vandens ir erdvės, laikui bėgant apsunkinti priėjimą prie aptarnavimo taškų arba padidinti komunikacijų pažeidimo riziką. Praktikoje šalia namo geriausiai tinka medžiai, kurių augimas yra kontroliuojamas, laja mažesnė, o šaknų sistema – nuspėjama. Tai leidžia mėgautis jų privalumais be rizikos, kad po daugelio metų jie taps grėsme pastatui ar infrastruktūrai.