Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Vienintelė tokia žuvis pasaulyje. Kaip jai pavyko pavyko atlikti šį triuką?

2026-03-03 (0) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (440)
    Share

Mėnulžuvė yra vienintelė šiltakraujė žuvis pasaulyje, kurios temperatūra yra aukštesnė už aplinkos, kurioje ji gyvena, temperatūrą. Įdomu tai, kad ji gyvena šimtų metrų gylyje.

Pietinė dėmėtoji opa (Lampris australensis)
©Peter de Lange, CC0 1.0 | commons.wikimedia.org

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vandenynas dengia daugiau nei pusę planetos paviršiaus ir jame gyvena neįtikėtinai daug rūšių, įskaitant žuvis. Įprasta manyti, kad visos žuvys yra šaltakraujės, tačiau tai nėra visiškai tiesa. Iš tiesų, šimtų metrų gylyje slepiasi mėnulžuvė (opa, taip pat paprastai žinoma kaip mėnulžuvė, saulažuvė, angl. opah, moonfish, sunfish)  – vienintelė šiltakraujė žuvis pasaulyje.

Gali atrodyti keista, kad šiltakraujis padaras gyventų šimtų metrų gylyje. Tačiau 2015 m. atliktas tyrimas tai patvirtino, paskelbdamas mėnulžuves pirmąja mokslui žinoma šiltakrauje žuvimi. Kaip ir žinduolių kūnuose, žuvies organizme cirkuliuoja šiltas kraujas – ši savybė turi daug privalumų giliai gyvenančioms žuvims.

Tyrėjai atrado, kad šios žuvies šaltas kraujas atsiranda dėl kvėpavimo būdo. Mėnulžuvė deguonį gauna iš jūros vandens, kuris teka kraujagyslėmis jos žiaunose. Vandenynas yra šaltas, todėl būtų logiška manyti, kad mėnulžuvės kraujas būtų tokios pačios temperatūros, tačiau taip nėra.

Mokslininkai tyrinėjo mėnulžuvę ir nustatė, kad jos temperatūra buvo aukštesnė nei aplinkos temperatūra. Įdomu tai, kad ši temperatūra nepriklausė nuo judėjimo ir buvo pastovi visame kūne, įskaitant širdį.

Tyrėjai sutelkė dėmesį į šios paslapties įminimą. Jie tyrinėjo žuvies anatomiją ir fiziologiją ir atrado įdomų jos žiaunų bruožą. Duomenys rodo, kad kraujagyslių tinklas žiaunų kraujotakos sistemoje sukuria savotiškus priešpriešinius šilumos mainus, tai yra, iš kūno išeinantis šiltas kraujas šildo iš žiaunų grįžtantį šaltą kraują.

 

„Niekada anksčiau žuvų žiaunose nebuvo pastebėta nieko panašaus“, – sako Nicholas Wenger, žuvininkystės biologas iš NOAA Pietvakarių žuvininkystės tyrimų centro.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad šios žinios suteikia mėnulžuvei konkurencinį pranašumą. Pavyzdžiui, šiltakraujiškumas neleidžia prarasti šilumos dėl deguonies apykaitos, todėl saulėžuvė gali būti visiškai šiltakraujė ir palaikyti raumenų, širdies ir smegenų kraujo temperatūrą maždaug 5 °C aukštesnę nei aplinkiniame vandenyje. Šiltas kraujas reiškia, kad ji gali plaukti greičiau ir matyti geriau nei jos giliavandeniai kaimynai.

 

Reikėtų pažymėti, kad mėnulėžuvė yra vienintelė mokslui žinoma šiltakraujė žuvis. Mokslininkai anksčiau atrado, kad kai kurios žuvys gali generuoti šilumą tam tikrose savo kūno dalyse, naudodamos judėjimo metu išsiskiriančią energiją, tačiau tai nepadarė jų visiškai šiltakraujėmis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(3)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
89(0)
83(0)
28(1)
27(0)
20(0)
15(0)
11(0)
11(0)
Savaitės
250(0)
241(1)
219(0)
210(0)
205(0)
Mėnesio
350(3)
344(7)
315(0)
314(2)
313(2)