Žemės viduje pilna vandens: 700 kilometrų gylyje atrastas milžiniškas „paslėptas vandenynas“ (Foto)

Tarptautinė mokslininkų komanda, išanalizavusi tūkstančių seisminių stočių duomenis, aptiko įrodymų apie didžiulį vandens rezervuarą, esantį mantijos pereinamojoje zonoje tarp viršutinio ir apatinio Žemės sluoksnių. Tyrimas pagrįstas daugiau nei 500 žemės drebėjimų seisminių bangų, užfiksuotų maždaug 2000 seismografų, analize.

Kaip atrado mokslininkai, tai nėra tipiška požeminė jūra ar ežeras. Vanduo yra įstrigęs mineralo ringvudito struktūroje, kuri susidaro esant dideliam slėgiui maždaug 700 kilometrų gylyje. Šiame minerale vandens molekulės yra susijungusios su kristaline gardele, todėl rezervuaras primena milžinišką „kempinę“, o ne laisvai tekantį vandens telkinį.

Mokslininkai pastebėjo, kad zonose, kuriose mantijos uolienose yra vandens, seisminės bangos sklinda lėčiau. Tokių anomalijų kartografavimas leido manyti, kad planetos gelmėse yra didelių vandeniu prisotintų ringvudito plotų.

Šis atradimas turi didelę reikšmę vandens kilmės Žemėje supratimui. Pagrindinis tyrėjas Stevenas Jacobsenas iš Šiaurės vakarų universiteto teigė, kad gauti duomenys tvirtai patvirtina hipotezę, jog Žemės vanduo turi vidinę, o ne grynai kosminę kilmę. Jis teigia, kad šis gilus rezervuaras galėtų paaiškinti santykinį pasaulio vandenyno tūrio stabilumą per šimtus milijonų metų.

Tyrėjai taip pat pažymi, kad Žemėje greičiausiai vyksta globalus vandens ciklas, apimantis ne tik atmosferą ir paviršių, bet ir gilųjį mantijos sluoksnį. Vanduo gali nusėsti į Žemės vidų kartu su vandenyno pluta subdukcijos zonose, kauptis mineraluose, o vėliau iš dalies grįžti į paviršių dėl vulkaninės veiklos.

Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra naujas, prieinamas gėlo vandens šaltinis: vanduo patiria didžiulį slėgį ir yra tokios temperatūros, kokios dabartinės gavybos technologijos nepasiekia. Tačiau šis atradimas padeda suprasti, kodėl Žemėje milijardus metų buvo išlikę vandenynai ir tinkamos gyventi sąlygos.

Tyrėjai planuoja išplėsti seisminius stebėjimus į kitus planetos regionus, kad nustatytų, ar vandeniu prisotintas ringvuditas yra globalus reiškinys, ar susikaupęs konkrečiose srityse. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Science“.