| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Visuotinis atšilimas gali lemti ekstremalesnes žiemas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Vasario 8 d. naktis Lietuvoje buvo istorinė. Šeduva, Ukmergė ir Joniškis fiksavo ekstremalų -34°C speigą. Tai šalčiausia naktis per ištisus tris dešimtmečius. Paskutinį kartą tokį šaltį Lietuva jautė lygiai prieš 30 metų – 1996 m. vasario 8 d. Nors šios nakties speigas gniaužia kvapą, 1956 m. pasiektas absoliutus Lietuvos rekordas (-42,9°C) lieka nepajudintas jau 70 metų. Meteorologas Silvestras Dikčius aiškina, kad paradoksalu, tačiau visuotinis atšilimas gali lemti ekstremalesnes žiemas. Pagrindinė priežastis – poliarinio sūkurio destabilizacija. Tai stiprių vėjų siena virš Arkties, kuri įprastai „užrakina“ stingdantį šaltį šiaurėje. Kai sūkurys stabilus, Lietuvoje vyrauja švelnios žiemas nešančios oro masės nuo vandenyno. Dėl šylančio klimato ši vėjų siena „išsiklaipo“ ir suskyla į kelis centrus. Kai sūkurys destabilizuojasi, arktinis oras lyg iš „prakiurusio šaldytuvo“ išsiveržia į vidutines platumas, atnešdamas Lietuvai netikėtus šalčius. Mokslininkai pabrėžia, kad tarpiniai variantai nyksta – mes vis dažniau susidursime su radikaliais kontrastais. „Klimato švytuoklė užsidarė: pernai +36, šiandien -34. Mokslininkai skelbia naują Lietuvos realybę.“ Šis milžiniškas temperatūrų kontrastas rodo, kad ateityje turime ruoštis nebe nuosekliems sezonams, o pavojingiems šuoliams, kurie bandys tiek mūsų infrastruktūros, tiek psichologinio pasiruošimo ribas. Daugiau apie tai skaitykite LRT čia.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| ||||||||

(
(

66
(0)




.png)











