Jie turėjo išnykti, bet rado išeitį. Gamta pergudravo mokslininkus

Genetinė revoliucija Arktyje: baltieji lokiai keičia savo DNR, kad išgyventų vis labiau šylančiame pasaulyje dėl klimato kaitos. Visi moksliniai scenarijai rodė, kad iki 2050 metų išnyks daugiau nei du trečdaliai baltųjų lokių, o amžiaus pabaigoje šie Arkties plėšrūnai visiškai išnyks iš Žemės. Tačiau šis juodasis scenarijus nebūtinai turi išsipildyti – gyvūnai patiria gilius pokyčius, kad prisitaikytų prie ekstremalių Arkties sąlygų. Vis dėlto jiems vis dar reikia mūsų paramos.

Genetiniai pokyčiai reaguojant į atšilimą

Baltieji lokiai, kuriems gresia išnykimus dėl klimato kaitos, gali nustebinti mokslininkus savo gebėjimu prisitaikyti. Rytų Anglijos universiteto mokslininkai išanalizavo 17 suaugusių baltųjų lokių kraujo mėginius: 12 iš šiaurės rytų Grenlandijos ir 5 iš jos pietrytinio pakraščio, o tai leido atrasti svarbių šių žinduolių DNR pokyčių. Pietryčiuose gyvenantiems individams nustatyti ryškūs genų, atsakingų už reakciją į šilumos stresą, senėjimo procesus ir metabolizmą, aktyvumo pokyčiai. Pietryčių Grenlandijos lokiai pasižymi pastebimais genetiniais pokyčiais, leidžiančiais geriau pakelti karštį, keisti mitybą ir kontroliuoti metabolizmą.

Rezultatus jie paskelbė recenzuojamame žurnale „Mobile DNA“.

Tyrėjai įrodė, kad šiltesnėje ir nestabilesnėje salos aplinkoje lokiai įjungia tam tikrus genetinius mechanizmus, bandydami prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Taip pat kinta DNR fragmentai, susiję su riebalų apykaita – atrodo, kad pietiniai individai prisitaiko prie labiau augalinės mitybos, mažindami riebių ruonių, kurie tampa vis sunkiau prieinami, vartojimą. Tai reiškia, kad šiltesnėmis sąlygomis baltieji lokiai suaktyvina specifinius genetinius mechanizmus, bandydami prisitaikyti prie naujos aplinkos realybės.

„Šokinėjančių genų“ aktyvavimas

Vienas labiausiai stebinančių tyrimo rezultatų yra padidėjęs vadinamųjų „šokinėjančių genų“ – mobilių genomo elementų, galinčių modifikuoti kitų genų veikimą – aktyvumas. Pietų Grenlandijos lokių organizmuose jų aktyvumas gerokai viršija tai, kas stebima pas jų šiaurinius giminaičius.

Pagrindinė tyrimo autorė dr. Alice Godden pabrėžia, kad šie atradimai liudija desperatišką lokių bandymą prisitaikyti prie ekstremalių klimato pokyčių. Šio darbo dėka pirmą kartą pavyko užfiksuoti svarbų ryšį tarp temperatūros kilimo ir laukinių žinduolių DNR pokyčių.

Nauja apsaugos strategija

Pietryčių Grenlandijos lokiai nuo likusios populiacijos yra izoliuoti apie 200 metų. Jų unikalios genetinės savybės gali pasitarnauti kaip „atsarginis planas“ visai rūšiai. Jų DNR analizė gali padėti kuriant veiksmingesnes baltųjų lokių populiacijos apsaugos strategijas.

Mokslininkai planuoja išplėsti tyrimus įtraukdami 20 kitų baltųjų lokių subpopuliacijų, kad suprastų adaptacijos prie visuotinio atšilimo įvairovę ir nustatytų, kokios strategijos galėtų padėti jiems išlikti.