Mokslininkai ką tik patvirtino: Žemės branduolyje tūno 45 pasaulio vandenynai. Taip, girdėjote teisingai – 45!

Žemės plutos vandenynai – tik „lašas vandenyne“ palyginti su tuo, kas slypi po mūsų kojomis. Revoliuciniai moksliniai tyrimai tiesiog apvertė mūsų supratimą apie gyvenimo kilmę ir planetos evoliuciją, atskleisdami, kad Žemės branduolys yra tikra kosminė vandenilio saugykla. Ir jei skaičiavimai teisingi, ten „užrakinta“ vandens masė lygi net 45 pasaulio vandenynams.

Mokslininkai ilgai kėlė klausimą, kodėl Žemės branduolys yra lengvesnis, nei turėtų būti, jei būtų sudarytas iš gryno geležies. Visada buvo įtariama, kad taip yra dėl vandenilio, tačiau tik dabar eksperimentiniai įrodymai patvirtina šią hipotezę. Naudodami deimantines presavimo ląsteles, tyrėjai galėjo atkurti pragariškas sąlygas planetos centre – 111 gigapaskalių slėgį ir net 4 800 laipsnių Celsijaus temperatūrą.

Rezultatai pribloškiantys. Naudodami nanotechnologijas, tyrėjai nustatė, kad branduolys gali turėti nuo 0,07 % iki 0,36 % vandenilio pagal masę. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti nedaug, tačiau planetos mastu tai reiškia rezervuarą, kuris yra nuo 9 iki 45 kartų didesnis už visą paviršiaus vandens masę.

Šis atradimas suduodą rimtą smūgį populiariai teorijai, kad Žemės vanduo atėjo „iš išorės“, atgabentas ledo kometų ir asteroidų milijonus metų po planetos susiformavimo. Priešingai – atrodo, kad Žemė pati „pagimdė“ vandenį, ankstyvoje formavimosi stadijoje įsisavindama vandenilį. Šį pirminį rezervuarą prarijo magmos vandenynas ir nusėdo giliai Žemės viduje, kol planeta dar buvo skysta.

Be to, vandenilis branduolyje yra raktas, padedantis suprasti magnetinį lauką, kuris mus saugo nuo kosminės radiacijos. Jis įtakoja medžiagų cirkuliaciją mantijoje ir padeda paaiškinti keletą geofizinių anomalijų. Nors mokslininkai tikriausiai niekada fiziškai nepasieks šių gelmių, šie nauji duomenys suteikia aiškiausią iki šiol vaizdą apie „Žemės variklį“.