Jie išgręžė rekordinę skylę Antarktidoje. Jie rado kažką nepaprasto

Tarptautinė tyrėjų komanda išgręžė ilgiausią istorijoje ledo kerną iš po Antarktidos ledo skydo. Iš didžiulio gylio paimtuose mėginiuose buvo nuosėdų, atspindinčių pastaruosius 23 mln. Žemės gyvavimo metų. Tarp surinktų medžiagų taip pat buvo tokių, kurios niekaip nederėjo prie tų, kurios įprastai siejamos su likusia žemyno dalimi. Rasti įrodymai gali padėti geriau numatyti, kaip Antarktidos ledo skydas reaguos į tolesnį klimato šiltėjimą.

29 tyrėjų grupė, dirbanti kartu įgyvendinant „SWAIS2C“ projektą, pranešė apie mokslo ir technologijų proveržį, o konkrečiai – apie atliktą ilgiausią Antarktidos ledo skydo gręžinį istorijoje. Gręžimo darbai buvo atlikti 2026 m. sausį, o dabar tyrėjai nusprendė pasidalinti savo atradimais. Mokslininkai iš viso pragręžė 523 m ledo ir 228 m senovinio dumblo, kad išgautų kernus tolesniems tyrimams. Skverbdamiesi pro sekančius ledo, uolienų ir purvo sluoksnius, jie aptiko kai ką nepaprasto.

Didžiulis vandenynas vietoj ledo

Dalyje nuosėdų rasta kriauklių fragmentų ir jūrinių organizmų liekanų – jiems reikalinga šviesa, o tai reiškia, kad jie negali gyventi po ledu. Tai rodo, kad ten, kur dabar stūkso 500 m storio ledas, kažkada plytėjo atviras vandenynas.

Kaip teigia dr. Molly Patterson:

„Šis naujas duomenų metraštis atspindi aplinkos sąlygų seką bėgant laikui ir patvirtina atviro vandenyno egzistavimą šiame regione. Analizė padės ne tik nustatyti laiką, kada įvyko šis reiškinys, ir jam atitinkančią pasaulinę temperatūrą, bet ir kiekybiškai įvertinti aplinkos veiksnius, lėmusius ledo skydo atsitraukimą, pavyzdžiui, nustatyti to meto vandenynų temperatūrą.“

Tyrimai padės žmonijai išlikti

Tačiau patys svarbiausi yra viso kerno duomenys, nes jie turi didžiulę vertę tiriant klimato kaitą. Didžiuliame Vakarų Antarktidos ledo skyde yra pakankamai ledo, kad jam visiškai ištirpus, pasaulinis jūros lygis pakiltų net 5 metrais. Kerne išlikę geologiniai duomenys yra tiesioginis ir išsamus šio ledo skydo pakraščio elgsenos įrašas praėjusiais atšilimo laikotarpiais. Juos galima panaudoti modeliuojant šio skydo elgseną vykstant dabartiniam klimato šiltėjimui.

Kaip pastebi dr. Huw Horganas, projekto mokslinis vadovas:

„Šie duomenys suteiks mums esminės informacijos apie tai, kaip Vakarų Antarktidos ledo skydas ir Roso šelfinis ledynas tikriausiai reaguos į aukštesnę nei 2 °C temperatūrą. Pirminiai duomenys rodo, kad kerno nuosėdų sluoksniai apima pastaruosius 23 mln. metų, įskaitant laikotarpius, kai vidutinė pasaulinė Žemės temperatūra buvo kur kas (daugiau nei 2 °C) aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio temperatūrą.“

Gręžimo darbai baigėsi sausį, o kernų mėginiai buvo nugabenti iš Krario ledo iškilumos (Crary Ice Rise) daugiau nei 1100 kilometrų per Roso šelfinį ledyną į Skoto bazę, iš kur tolesnei analizei bus išsiųsti į Naująją Zelandiją.