„La Niña“ oficialiai pasiekė lūžio tašką. Koks bus pavasaris

Meteorologų prognozės verčiasi aukštyn kojomis. Ramiojo vandenyno gelmėse prasidėjęs procesas, žinomas kaip „La Niña“, oficialiai pasiekė lūžio tašką. Tai, kas vyksta dabar, turės tiesioginę įtaką ne tik globaliems orams, bet ir tam, kokį pavasarį išvysime Lietuvoje. Ruoškitės – stabilumas baigėsi.

Mėnesių mėnesius dominavęs šaltasis „La Niña“ fenomenas pradėjo sparčiai trauktis, užleisdamas vietą vadinamajai „neutraliai fazei“. Mokslininkai stebi anomalijas: vandens temperatūros svyravimai yra tokie spartūs, kad kompiuteriniai modeliai priversti kasdien koreguoti pavasario prognozes.

Kai „La Niña“ griūna, atmosfera reaguoja tarsi pajudinus kortų namelį. Tai reiškia viena – įprastų pavasario dėsnių šiemet nebus.

Kas laukia Lietuvos?

Pagal naujausius Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) modelius, pavasario pradžia gali pateikti „šaltą dušą“.

Kovas: Nors tikėjomės ankstyvo atšilimo, griūvantis fenomenas gali atverti kelius arktinėms oro masėms. Žemėlapiuose matoma „mėlynoji zona“, apimanti Skandinaviją ir Baltijos šalis, rodo galimas vėlyvas pūgas.

Balandis: Prognozuojamas staigus šuolis. Nuo stingdančio šalčio galime pereiti prie vasariškos kaitros vos per savaitę. Tokie kontrastai – tiesioginis atmosferos persitvarkymo rezultatas.

„Tai, ką matome dabar, yra atmosferos chaosas. Kai gigantiškos sistemos, tokios kaip „La Niña“, keičia kryptį, mes turime būti pasiruošę bet kam – nuo potvynių iki netikėtų sausrų,“ – teigia klimatologai.

Ar ūkininkams verta nerimauti?

Didžiausia mįslė išlieka krituliai. Žemėlapiai rodo nestabilias zonas virš Vidurio Europos. Tai reiškia, kad vienas regionas gali skęsti liūtyse, o kitas – kentėti nuo drėgmės stygiaus. Pavasaris bus neprognozuojamas, o „netikėtas scenarijus“ tampa realybe, su kuria teks susidurti kiekvienam lietuviui.