Žemės branduolys „išprotėjo“? Štai kas vyksta mūsų planetos viduje iš tikrųjų

Žemės magnetinis laukas ne visada keitėsi pagal įprastą modelį, kaip anksčiau manė mokslininkai. Naujas tyrimas parodė, kad maždaug prieš 40 milijonų metų šis procesas buvo žymiai lėtesnis ir sudėtingesnis.

Tyrėjai nustatė, kad eoceno epochoje bent du Žemės magnetinio lauko apsikeitimai truko neįprastai ilgai. Vienas tęsėsi maždaug 18 000 metų, o kitas – mažiausiai 70 000, gerokai viršydamas visuotinai priimtą normą.

Per pastaruosius 170 milijonų metų planeta patyrė maždaug 540 magnetinio poliškumo apsikeitimų. Tradiciškai buvo manoma, kad kiekvienas apsikeitimas trunka maždaug 10 000 metų, tačiau nauji duomenys paneigia šią prielaidą.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Communications Earth & Environment“. Autoriai pažymi, kad apsisukimų trukmės kintamumas atspindi sudėtingą Žemės geodinamikos vidinę dinamiką.

Tyrimo pagrindinis autorius, paleomagnetistas Yuji Yamamoto iš Kočio universiteto, pažymėjo, kad tokie ilgalaikiai procesai buvo staigmena net ekspertams. Pasak jo, šis atradimas meta iššūkį nusistovėjusiems magnetinio lauko evoliucijos modeliams, rašoma „sciencealert.com“.

Savo analizei mokslininkai panaudojo nuosėdų kerną, išgautą prie Niufaundlendo krantų Šiaurės Atlante. Mikroskopiniuose kristaluose išsaugoti magnetiniai signalai leido sekti magnetinio lauko kryptį per dešimtis tūkstančių metų.

Kompiuterinis modeliavimas parodė, kad tam tikromis sąlygomis tokie apsisukimai gali trukti iki 130 000 metų. Nors tokie ilgalaikiai įvykiai geologiniuose įrašuose dar nebuvo užfiksuoti, pats scenarijus laikomas realiu.

Mokslininkai aiškina, kad magnetinio lauko pasikeitimus sukelia nestabilumas skystame Žemės išoriniame branduolyje, sudarytame iš geležies ir nikelio. Tokiais laikotarpiais magnetinis laukas tampa chaotiškas ir galimi daugybė „atšokimų“, kai poliškumas laikinai pasikeičia.

Jutos universiteto paleomagnetistas Peteris Lippertas perspėja, kad ilgalaikiai pasikeitimai gali reikšti ilgesnį susilpnėjusios planetos apsaugos nuo kosminės spinduliuotės laikotarpį. Tai gali padidinti mutacijų dažnį, paveikti klimato sistemas ir netgi sukelti atmosferos eroziją, todėl būsimų magnetinio lauko pokyčių pasekmėms reikia skirti ypatingą dėmesį.