Tonos kristalų po žeme. Akimirka su jais gali nužudyti žmogų (Video)

Maždaug 300 m gylyje po Naikos kalnais, netoli Čihuahua miesto Meksikoje, yra ertmė, pilna milžiniškų selenito kristalų. Krištolo urvas stulbina, tačiau yra itin pavojingas.

Čihuahua dykuma – reta ir įspūdinga vieta prie Meksikos ir Jungtinių Valstijų sienos. Ši dykuma yra aukštai virš jūros lygio ir pasižymi mažu drėgnumu. Jos atšiauriame kraštovaizdyje gausu žaliųjų pipirų plantacijų ir dygliuotosios okotijos augalų. Tačiau 2000 m. paaiškėjo, kad dykuma savyje slepia tikrą lobį.

Du broliai, gręžę ventiliacijos šachtą Naikos kasykloje Čihuahua mieste, Meksikoje, aptiko kai ką nepaprasto. Maždaug 300 m po žeme dirbę kalnakasiai išvydo krepšinio aikštelės dydžio urvą, pripildytą pieno baltumo kristalų.

Gigantai iš selenito

Didžiausios struktūros siekia net 11 m ilgį ir sveria apie penkias tonas. Jų labirintiškas išsidėstymas bei pusiau permatoma, pieno baltumo spalva žibintų šviesoje kuria nežemišką reginį. Mokslininkai jau daugelį metų bando paaiškinti jų augimo mechanizmą.

Tyrėjai nustatė, kad kristalų susidarymui lemiamą reikšmę turėjo pastovi temperatūra ir vandens sudėtis. Maždaug 4 km po urvu slūgso magma, kuri milijoną metų palaikė apie 58 °C temperatūrą. Tam tikru laikotarpiu urvas buvo užlietas vandeniu, prisotintu anhidrito. Šilta aplinka skatino anhidrito tirpimą ir jo virtimą gipsu. Šis ilgainiui kristalizavosi į selenito kristalus.

Neištirtas kristalų begalybės pasaulis

Kai kasyklos siurbliai išpumpavo vandenį, kamerose liko susipynusi kristalų raizgalynė. Sistema, dar vadinama kristalų Siksto koplyčia, apima mažiausiai keturias žinomas dalis: Krištolo urvą, Karalienės Akies urvą, Žvakių urvą ir Ledo rūmus. Tačiau visa sistema iki šiol nėra iki galo ištirta.

Viduje vyrauja ekstremalios sąlygos. Temperatūra siekia 58 °C, o drėgnumas – 90–100 proc. Tokios sąlygos reiškia, kad be specialios apsaugos ten išbūti ilgiau nei kelias minutes yra mirtinai pavojinga.

Mokslininkai su vėsinamaisiais kostiumais

Norėdama patekti į urvą, komanda, vadovaujama Paolo Forti iš Bolonijos universiteto, sukūrė specialius kostiumus – drabužius su vamzdelių tinklu, kuprine su 20 kg ledo ir vandens bei aušinama kvėpavimo sistema. Šie kostiumai leidžia atlikti trumpą, kontroliuojamą žvalgybą.

Apie šios vietos išskirtinumą geologas Juanas Manuelis García-Ruizas kalbėjo interviu žurnalui „National Geographic“:

„Nėra Žemėje kitos vietos, kur mineralų pasaulis atsiskleistų tokiu grožiu“, – teigė jis.