Jūros lygio kilimas yra vieni juokai. Tyrimai atskleidė dar didesnę problemą

Jau kurį laiką girdime apie grėsmes, kylančias dėl tirpstančių ledo kepurių, lemiančių jūrų ir vandenynų lygio kilimą visame pasaulyje. Be abejonės, tai kelia realią riziką, tačiau naujų tyrimų autoriai kalba apie dar didesnę problemą. Ir tokia, kuri jau dabar skaudžiai atsiliepia milijonams žmonių visame pasaulyje. Kaip pabrėžia tyrėjų komandos nariai, daugumos didžiausių pasaulio upių deltinių teritorijų gyventojai susiduria su stebėtinai greitu grunto sėdimu.

Grunto sėdimas vs. jūros lygio kilimas

Šio reiškinio tempas yra didesnis nei jūros lygio kilimo atveju. Situacija yra tuo rimtesnė, kad kalbame apie teritorijas, kuriose visame pasaulyje gyvena apie 500 milijonų žmonių. Grunto sėdimas paliečia tokius miestus kaip Šanchajus ir Bankokas. Tai didina potvynių ir žemės praradimo riziką, todėl mokslininkai ragina kuo greičiau įvertinti riziką ir imtis realių veiksmų.

Delta – tai žemumų sritys prie upių žiočių, pasižyminčios suneštų nuosėdų sluoksniais. Naudodamiesi palydoviniais duomenimis iš „Sentinel-1“ misijos, žurnale „Nature“ paskelbtos publikacijos autoriai priėjo prie išvados, kad daugiau nei pusėje iš 40 tirtų deltų gruntas vidutiniškai sėda daugiau nei 3 mm per metus. Kai kuriais atvejais sėdimas yra dar didesnis ir viršija 4 mm per metus. Šis tempas yra panašus, o kai kuriose vietose netgi didesnis nei pasaulinis jūros lygio kilimo tempas.

Šimtai milijonų žmonių pavojaus zonoje

Todėl galutiniam balansui šiose vietose didžiausią įtaką daro ne vandens lygio kilimas, o grunto sėdimas. Žinoma, galutinis rezultatas yra tas pats, tačiau grunto sėdimas iki šiol nebuvo laikomas tokia rimta problema, todėl naujieji atradimai yra itin neraminantys.

Be to, tyrėjų komandos nariai įvardija tris pagrindinius veiksnius, skatinančius grunto sėdimą:

• Gruntinių vandenų išsiurbimas: pernelyg intensyvus požeminio vandens išteklių naudojimas sukelia dirvožemio tankėjimą ir paviršiaus žemėjimą.
• Nuosėdų pritekėjimo sustabdymas: situacija, kai natūralų nuosėdų srautą stabdo užtvankos ir upių vagų reguliavimas.
• Miestų ir infrastruktūros plėtra: objektai (pastatai, keliai), darantys papildomą fizinį spaudimą gruntui.

Cituojamos publikacijos autoriai pabrėžia viena: nors pasaulinė klimato kaita ir jūros lygio kilimas išlieka rimtu iššūkiu, grunto sėdimas yra vietinė problema, kuri daugelyje vietų jau dabar labiau padidina užtvindymo riziką nei pati klimato kaita. Todėl, greta pasaulinių pastangų sušvelninti klimato kaitą, būtini konkretūs, tikslingi vietinio pobūdžio veiksmai. Jie turėtų apimti pernelyg intensyvaus požeminių vandenų naudojimo ribojimą, geresnį nuosėdų pritekėjimo valdymą bei teritorijų planavimą, atsižvelgiant į grunto sėdimo riziką.