2011-ieji – vieni iš karščiausių metų klimatologijos istorijoje

„Duomenys yra patikimi ir vienareikšmiškai įrodo, jog pasaulis šyla“, – pabrėžė Tarptautinės meteorologijos organizacijos (TMO) vadovo pavaduotojas R. D.J. Lengoasa, kalbėdamas JT klimato konferencijoje Pietų Afrikos Respublikoje. Prie to esą gerokai prisideda žmonių veikla.

2011-ieji buvo ekstremalių orų metai. Rytų Afrikoje įsivyravusi sausra nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių, Aziją siaubė mirtini potvyniai, o JAV užgriuvo 14 oro katastrofų, iš kurių kiekviena sukėlė milijardinę žalą.

Derybininkai išsikėlė tikslą pasiekti, kad temperatūra nebūtų daugiau kaip 2 laipsniais aukštesnė už ikipramoninių laikų lygio. Mažųjų salų atstovai nori dar ambicingesnio tikslo – ne didesnio kaip 1,5 laipsnio skirtumo, mat kylantis vanduo grasina jas paskandinti.

„Pamirškite tai. Jau per vėlu“, – patikino TMO generalinis sekretorius Michelis Jarraud. Anot jo, tai yra didžiulis iššūkis, o nubrėžtą tikslą techniškai galima pasiekti tik jei skubiai bus imtasi veiksmų.

Kaip teigiama TMO ataskaitoje, temperatūra kyla nepaisant reiškinio La Nina, kuomet ekvatorinėje Ramiojo vandenyno dalyje įsivyravusi žema temperatūra vėsina visą planetą.

Kartu pranešta, kad ledas Arktikoje suplonėjo iki rekordinio lygio. Mokslininkai šį regioną vertina kaip jautriausią ir vadina ateities pokyčių barometru.

Statistika rodo, kad labiausiai nuo normos nukrypusi šiaurės Rusijoje fiksuojama temperatūra (maždaug 4 laipsniais, o vietomis – ir 9 laipsniais aukščiau vidutinės).