Ar jūsų namai saugūs? Nauji duomenys rodo, kad vanduo kils kur kas aukščiau – milijonams gresia katastrofa

Dėl klimato kaitos kylantis jūros lygis gali kelti didesnę grėsmę pakrančių regionams nei manyta anksčiau. Šią išvadą mokslininkai padarė išanalizavę šimtus mokslinių straipsnių apie pakrančių potvynių prognozes.

Remiantis „Science Alert“, tyrėjai nustatė, kad maždaug 90 % tokių tyrimų pakrančių bazinis jūros lygis galėjo būti nepakankamai įvertintas vidutiniškai maždaug 30 centimetrų.

Tyrimo bendraautoris, Vageningeno universiteto hidrogeologijos profesorius Philippas Minderhoudas, paaiškino, kad problema kyla dėl skirtingų metodų, naudojamų sausumos ir jūros lygiui matuoti. Jis paaiškino, kad nors abi sistemos veikia teisingai nepriklausomai viena nuo kitos, sausumos ir jūros riboje atsiranda vadinamoji „metodologinė akloji zona“, dėl kurios kai kurie veiksniai nepastebimi.

Daugelyje tyrimų kaip atskaitos taškas buvo naudojamas „nulio metrų“ lygis. Tačiau iš tikrųjų vandenynas nuolat kinta veikiamas bangų, potvynių, srovių, vėjo ir klimato reiškinių, tokių kaip El Ninjo, įtakos. Kai kuriuose regionuose, ypač Indo-Ramiojo vandenyno baseine, skirtumas tarp apskaičiuoto ir faktinio jūros lygio gali siekti net vieną metrą.

Remiantis naujais skaičiavimais, jei iki XXI amžiaus pabaigos jūros lygis pakils daugiau nei metru, potencialiai užlieta teritorija gali būti maždaug 37 % didesnė nei anksčiau vertinta. Tokiu atveju rizika kiltų dar 77–132 milijonams žmonių.

Didžiausi neatitikimai tarp ankstesnių ir naujų vertinimų užfiksuoti Pietryčių Azijos šalyse ir Ramiojo vandenyno salose, kur gyventojai jau patiria klimato kaitos poveikį. Andersas Levermannas, Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto klimato mokslininkas, pažymėjo, kad šių regionų gyventojams didelių potvynių rizika gali būti gerokai didesnė nei manyta anksčiau.

Ramiojo vandenyno salų gyventojai jau mato pokyčius. Pavyzdžiui, Vanuatu salyne pakrantė pamažu traukiasi, paplūdimiai eroduoja, o kai kurie namai per potvynius yra vos už kelių metrų nuo vandens. Kai kuriose vietovėse dėl reguliarių potvynių pakrantės keliai jau turėjo būti perkelti į sausumą.

Vis dėlto kai kurie ekspertai mano, kad problemos mastas gali būti iš dalies perdėtas. Prancūzijos geologijos tarnybos tyrėja Gonerie Le Cozanne pažymėjo, kad matavimų trūkumai mokslininkams žinomi jau seniai ir į juos atsižvelgiama planuojant pakrančių infrastruktūrą.

Ekspertai pabrėžia, kad vyriausybėms ir miestams būtini tikslesni jūros lygio duomenys, kad jie galėtų planuoti apsaugos priemones ir prisitaikyti prie klimato kaitos. Pradinių skaičiavimų klaidos gali smarkiai paveikti rizikos prognozes ir apsaugos projektų kainą.

Šie nauji duomenys paskelbti neseniai paskelbtoje UNESCO ataskaitoje, kurioje taip pat pabrėžiami esami žinių apie pasaulio vandenynuose vykstančius procesus trūkumai.