Įlindo į „demonų kalėjimą“: jie pasiekė „Pragaro šulinio“ dugną ir rado tai, kas privertė visus sustingti (Video)

Pirmą kartą speleologų komanda pasiekė garsiojo „Pragaro šulinio“ Jemene dugną. Tyrinėtojai aprašė piltuvo formos smegduobės vidų ir surinko uolienų, dirvožemio bei gyvūnų gaišenų mėginius.

Dykumoje, Jemeno rytuose, žioji anga, vietinių vadinama „demonų kalėjimu“ arba „Pragaro šuliniu“. Iš pačios duobės sklinda specifinis gaišenų kvapas. Apylinkių gyventojai tiki, kad ši duobė yra džinų pilna bedugnė ir vartai į pomirtinį pasaulį.

Smegduobė yra Al Mahros provincijoje rytų Jemene. Angos skersmuo siekia apie 30 m. Šulinys leidžiasi į maždaug 110 m gylį. Skaičiuojama, kad krateriui gali būti apie milijoną metų.

2021 m. į urvo dugną nusileido aštuoni Omano urvų tyrinėjimo komandos („Omani Caves Exploration Team“) nariai. Du liko paviršiuje.

„Aistra pastūmėjo mus ištirti šią bedugnę, – sako Mohammedas al-Kindi, Omano technologijos universiteto geologijos profesorius. – Jautėme, kad tai atskleis naują stebuklą ir dalį Jemeno istorijos“, – prideda jis.

„Pragaro šulinys“ Jemene: kas rasta dugne

Speleologai nusileido ant nelygaus pagrindo su aukštais stalagmitais, kurių dalis siekė apie 9 m aukštį. Iš viršaus krito šviesa, kurios dėka jie, be kita ko, pastebėjo žalsvus „urvų perlus“ (apvalius, į uolienas panašius objektus, susidariusius susikaupus mineralams) ir krioklius, krentančius iš maždaug 45 m aukščio. Tyrinėtojams pavyko rasti tiek gyvų, tiek negyvų gyvūnų. Tarp jų buvo gyvačių, varlių, vabalų bei paukščių liekanų. Al-Kindi daro prielaidą, kad paukščiai įkrisdavo į vidų ir nebegalėdavo ištrūkti. Jis taip pat pripažino, kad dėl irimo tvyrojo kvapas, tačiau jis nebuvo „nepakeliamas“.

Pirmoji tokia ekspedicija

Regiono valdžia atkreipia dėmesį, kad anksčiau kitos komandos nusileisdavo tik į 50–60 m gylį.

„Viduje pastebėjome keistų dalykų. Taip pat jutome kažką neįprasto“, – teigia Salahas Babhairas, Mahros geologijos tarnybų ir mineralinių išteklių generalinis direktorius.

Vis dar nežinoma, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado ši smegduobė.

„Jei tai neįvyksta tuo metu, kai tam tikroje vietoje gyvena žmonės, kurie uždokumentuoja šį įvykį, nustatyti tai yra praktiškai neįmanoma“, – paaiškino Philipas van Beynenas iš Pietų Floridos universiteto.