16 mln. tonų radinys šiaurėje. Rytuose kyla panika. Tai pakeis žemyno istoriją

Norvegija gali tapti vienu iš pagrindinių žaidėjų pasaulinėje strateginių žaliavų rinkoje. Naujausios analizės rodo, kad Telemarko regione, Fen komplekse, yra didžiausias Europoje retųjų žemių elementų telkinys, kurio ištekliai gali siekti net 16 mln. tonų. Tai beveik 80 proc. daugiau nei anksčiau 2024 m. skaičiuota.

Šis atradimas gali turėti didžiulę reikšmę Europos ekonomikai, ypač augančios konkurencijos dėl strateginių žaliavų kontekste. Retųjų žemių elementai yra būtini daugeliui pramonės šakų – nuo elektronikos gamybos iki karinių technologijų ir energetikos. Jie naudojami, pavyzdžiui, elektriniuose automobiliuose, vėjo turbinuose, pažangioje elektronikoje ar gynybos sistemose, įskaitant sensorius ir pavaras, naudojamas karinėje įrangoje.

Norvegijos telkinyje ypatingai svarbūs yra elementai, atsakingi už aukštos kokybės magnetų gamybą, naudojamą moderniose technologijose. Apskaičiuota, kad jie sudaro apie 19 proc. metalų oksidų Fen telkinyje. Šis atradimas turi ir geopolitinę reikšmę.

Šiuo metu ES yra labai priklausoma nuo retųjų žemių elementų importo – 2024 m. net 95 proc. tiekimo atkeliavo iš Kinijos, Malaizijos ir Rusijos. Norvegijos projekto plėtra galėtų ženkliai sumažinti Europos pramonės priklausomybę nuo žaliavų tiekimo iš kitų žemynų. Daugeliui sektorių – nuo energetikos iki gynybos – tai būtų žingsnis link didesnio žaliavų suvereniteto.

Kol kas Senajame žemyne neveikia jokios retųjų žemių elementų kasyklos, kurią būtų galima išnaudoti pramoniniu mastu. Jei projektas Norvegijoje bus įgyvendintas, jis galėtų sukurti visą vertės grandinę – nuo žaliavų gavybos iki pažangių pramoninių komponentų gamybos. Ekspertai pabrėžia, kad augant geopolitiniams įtampoms, prieiga prie strateginių žaliavų tampa vienu iš ekonominio saugumo pagrindų.

Norvegijos atradimas rodo, kokią didelę reikšmę ekonominiam vystymuisi gali turėti investicijos į žaliavų paiešką ir gavybą. Ypač tada, kai valstybės nesilaiko ES direktyvų ribojimų. Tokios šalys gauna signalą, kad žaliavų politika ir nuosavos gavybos pramonės plėtra gali būti vienas iš pagrindinių elementų, kuriant ekonominę persvarą XXI amžiuje.

Pasaulyje, kur prieiga prie strateginių žaliavų vis dažniau lemia valstybių ekonominę poziciją, Europa pradeda suprasti, kad energetinis ir pramoninis saugumas negali būti grindžiamas vien tik importu.