Gruntas, ant kurio gyvename: kaip jo užterštumas per ilgą laiką paveikia žmonių sveikatą

K. Kadūnas teigė, jog tokiu atveju gruntas turi būti pašalinamas arba izoliuojamas. Jis patvirtino, jog, esant tokiai taršai, kyla pavojus žmogaus sveikatai, rizika užsikrėsti įvairiomis ligomis.

Jis aiškino, jog leistinos taršos ribinės vertės skirstomos į keturias kategorijas. Tarša vandenvietėse, vandens apsaugos zonose bei zonose šalia upių vertinama griežčiausiai. Antra pagal svarbą kategorija – gyvenamieji namai. Kai kurie gyventojai ar rangovų atstovai skuba tikinti, jog viršijamos taršos naftos produktais normos – nieko baisaus. Juk kasdien nesirausiame namo kieme.

Statiniai kyla nesulaukus tyrimo rezultatų?

K. Kadūnas pabrėžia, jog nors šiek tiek viršyta taršos norma reiškia, kad yra kilusi rizika žmogaus sveikatai.

„Jei norma viršyta 26 kartus, vadinasi, yra rimta rizika, kad žmogui tai kenks. Ta rizika galbūt skaičiuojama per visą žmogaus amžių, ir panašiai, bet faktas, kad tai nėra sveika aplinka. Ims vaikai ir pasikapstys smėlyje, kuriame bus metalų. Kyla rizika susirgti, – teigė hidrogeologas. – Visos vertės yra pagrįstos ne tik poveikiu vandens kokybei, aplinkai, tačiau ir žmogaus sveikatai.“

Hidrogeologijos skyriaus vedėjas neneigia, jog nors įstatymai numato visus tyrimus atlikti prieš keičiant teritorijos paskirtį ar vykdant statybas, gali pasitaikyti atvejų, kai dėl rangovų skubos, užterštumo faktas paaiškės jau po to, kai statinys bus pastatytas.

Šiuo atveju Kalvarijų 143 buvusios gamyklos teritorijoje jau stovi vienas įrengtas gyvenamasis namas, dalis buvusios gamyklos taip pat jau įrengta kaip gyvenamosios patalpos.

„Prieš statybų pradžią dažniausiai atliekamas preliminarus tyrimas. Jo metu tiesiog patikrinama, ar teritorija yra užteršta. Kadangi Kalvarijų g. 143 buvo rasta tarša, todėl taryba paprašė detaliai įvertinti, kiek grunto užteršta ir kiek jo reikia pašalinti“, – dėstė K. Kadūnas.

Vienareikšmiškai – užterštos teritorijos kenkia

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Vaidginas teigė, jog užterštoje teritorijoje gyvenantis žmogus greičiausiai net nesuprastų, kokią konkrečiai žalą jo sveikatai padaro tokia aplinka, tačiau kad ji kenkia organizmui – neabejotina.

„Tai nepasireikš kažkokiu specifiniu susirgimu. Naftos produktų poveikis dažniausiai pasireiškia tokiais bendrais nuovargio simptomais. Žinoma žmogus nesusivoks, kad tai nuo šalia esančio grunto. Pavojingiausia būtų tuo atveju, jei užterštoje vietoje kas nors sugalvotų vystyti žemės ūkio veiklą. Tada visi sunkieji metalai ir kitos medžiagos per mitybos grandinę patektų į žmogaus organizmą. Na, bet greičiausiai mieste gyvuliai ar maisto produktai nebus auginami. Tačiau naftos produktai gali garuoti, o sunkieji metalai – patekti į aplinkos, o iš ten – ir į būsto vidaus orą. Gyvenamojoje zonoje tokių teršalų neturėtų būti – jie turi specifinį poveikį,“ – dėstė R. Vaidginas.

Užsieniečiai pirmiausia skuba tirti gruntą

Hidrogeologijos skyriaus vedėjas pastebėjo, jog stambūs užsienio investuotojai net be privalomųjų reikalavimų nepagaili lėšų ištirti žemei, kurią ruošiasi pirkti. Taip šiuo metu elgiasi vieno prekybos tinklo atstovai.

„Jie svarsto – ar įsigysiu užterštą žemę, kuriai išvalyti reikės didžiulių lėšų, ar kursiuosi sveikoje aplinkoje, žemėje. Užsienio bendrovės puikiai žino tą sistemą“, – teigė K. Kadūnas.

Hidrogeologijos skyriaus vedėjas nėra linkęs neigiamai vertinti visų teritorijų, kuriose kuriasi madingieji loftai.

„Gal tokį loftą statys kokioje grūdų saugykloje – ten galbūt nebus jokio pavojaus. Grunto tyrimo reikia, jei toje gamykloje, vietoje buvo naudojamos pavojingos medžiagos. „Kuro aparatūroje“, žinoma, anksčiau buvo naudojamos pavojingos medžiagos,“ – teigė K. Kadūnas.

Vyras prisiminė, jog statybų rangovai nori vystyti naują projektą ir Naujoje Vilnioje, buvusios gamyklos teritorijoje. Tyrimo išvados jau gautos – ši teritorija taip pat užteršta.

Tarša – buvusios santvarkos palikimas

Visgi K. Kadūnas ramina vilniečius, kad tokia tarša į gretimas teritorijas neplinta.

Gruntas, pasak hidrogeologo, gali būti ne tik pašalinamas, išvežamas į grunto valymo aikšteles – nes tai bene brangiausias grunto valymo būdas – tačiau ir izoliuojamas. Visgi būsimų namų savininkai kol kas dažniausiai renkasi išvis pašalinti gruntą iš teritorijos. Tai, priklausomai nuo teritorijos ploto, gali kainuoti šešiaženkles sumas.

Lietuvos geologijos instituto atstovas Kęstutis Kadūnas tikina, jog šiais metais tarnyba imsis ruošti pasiūlymus, kaip būtų galima valyti užterštas teritorijas. Kol yra galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos parama, užterštos teritorijos neturėtų būti užmirštamos.

„Tai yra istorinė tarša. Mes perėmėme viską, kas buvo vykdyta Lietuvoje, iš tarybinių laikų. Dabar, jei įvyksta kokia avarija, ar kas nors panašaus, kaltininkas privalo likviduoti jos padarinius. O čia juk viską perėmėme iš anos sistemos. Visgi, negali sakyti – pamažu tvarkomės, savivaldybės sutvarkė daug buvusių pesticidų sandėlių. Saugomose teritorijose tvarkomos visokios fermos, buvę technikos kiemai – pamažu visa tai juda, o paskubinti sunku – juk tam reikia didelių lėšų“, – dėsto K. Kadūnas.

„Kuro aparatūroje“ buvo apstu pavojingų junginių

Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas R. Vaidginas pabrėžė, jog užterštų teritorijų gruntą būtina sutvarkyti, geriausia – pašalinti. Naftos produktai gali su lietaus vandeniu kur nors nutekėti ir galiausiai pasiekti gruntinius vandenis.

Vyras priminė, jog gamybinėse patalpose įrengiamuose loftuose teršalų gali būti ir paties pastato konstrukcijoje. Svarbu į tai atkreipti dėmesį įsigyjant, remontuojant ar tvarkant tokias patalpas.

„Gamybinėse patalpose gali būti, kad vienu metu buvo sandėliai, kitu – koks cechas. Vadinamoje „Kuro aparatūros“ gamykloje daugiausia buvo apdirbamas metalas, tam tikri įrengimai varikliams. Kad galingos staklės veiktų, buvo naudojami aušinamieji skysčiai, pilami arba specialūs tepalai, arba emulsijos. O jos, savo sudėtyje turėjo ne tik naftos produktų. Nes naftos produktus nustatyti lengva – tačiau kas yra tuose naftos produktuose? Juose gali būti ir neorganinių priedų, pavojingų sunkiųjų metalų, ir kitų junginių. Įvairūs aušinamieji skysčiai sovietų sąjungoje buvo naudojami plačiai ir labai lengvai galėjo patekti į aplinką“, – istorinį užterštų teritorijų aspektą atskleidė R. Vaidginas.

Teršalų gali būti ir konstrukcijoje

Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Rasa Radienė priminė, jog tarnyba nevertina teršalų, esančių pastato konstrukcijoje – tik grunte. Moteris teigė, jog poveikis sveikatai skiriasi priklausomai nuo to, ar rasti naftos produktai yra lakūs. Jei ne – realios grėsmės sveikatai nekyla, o gyventojai, neturintys kontakto su žeme gali jos išvis nepajusti.

R. Radienė taip pat patikino, jog Kalvarijų g. 143 teritorijoje požeminis vanduo teka labai giliai, todėl pavojaus, kad jis bus užterštas tais pačiais naftos produktais, kaip ir paviršinis gruntas – nėra.

Kaip metalai iš grunto atkeliauja į namus?

Specialistas visiems, manantiems kad teršalai grunte namų nepasiekia, pateikia galimą jų kelio schemą: „Gruntas – judantis dalykas. Saulė, vėjas ar lietus – šie reiškiniai gali lemti, kad užterštos dulkės pakils į orą. Tuomet jos paklius į jūsų būstą – nes niekur nepabėgsi, į būstą ateina toks oras, koks yra lauke. Šios dulkės greičiausiai ilgam pasiliks namuose, nes oras čia nesikeičia taip dažnai, kaip lauke, o retas jas sugeba idealiai išvalyti iš visų kampų. Kad ir išvalyta, 80 % dulkių lieka. Rezultatas – jūs šiomis dulkėmis kvėpuosite, – aiškina R. Vaidginas. – Ir mes jų nepastebėsime, ir ištirti jas yra labai sudėtinga bei brangu. Tad tiesiog reikia suvokti, kad tokie teršalai turi būti idealiai sutvarkyti ir likviduoti. Kad apskritai aplinkoje jų nebūtų. Gyventi su tokia „sveikatos bomba“ nėra geras sprendimas.“

Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas pataria visiems, besižavintiems būstais buvusiose gamybinėse patalpose, pasidomėti, kas konkrečiai ten anksčiau buvo gaminama, apžiūrėti grindis ir sienas – kaip jas sutvarkė statybininkai, pasvarstyti, ar nereikia įrengti papildomos ventiliacijos.

Būsimojo „Loft Town“ atveju R. Vaidginas teigė tikintis, jog darbai nebus užbaigti, kol teritorijoje bus likę teršalų.

Kadangi vienas gamyklos kampas atrodo paruoštas gyventi ir visapusiškai sutvarkytas, R. Vaidginas teigė, jog šios gyvenamosios patalpos šiuo metu iš aplinkos gauna visas anksčiau minėtas medžiagas.

„Sutvarkyti teritoriją, o tuomet jau įrenginėti patalpas – tai būtų daug teisingesnis ir logiškesnis sprendimas“, – pabrėžė specialistas.

Metalų galime gauti ir iš tolimos gamyklos

R. Vaidginas prisimena išsamų, prieš gerą dešimtmetį atliktą tyrimą dėl taršos sunkiaisiais metalais Vilniuje. Ten kaip labiausiai užterštos vietovės buvo minima pramonės objektų kupina Žemaitės gatvė, „Kuro aparatūros“ gamykla, Naujosios Vilnios pramoninės zonos.

Visgi tarša sunkiaisiais metalais ar naftos produktais aktuali viso miesto, ne tik vadinamųjų loftų, gyventojams.

„Pramonės įmonės kažką gamina ar degina tam tikrus metalus išmeta į atmosferą, tada šie metalai skrenda kažkiek kilometrų ir krenta ant dirvos. Iš šios dirvos išauga žolė, čia pat ganosi gyvulių banda. Taip užteršiami pieno produktai, mėsos gaminiai. Taip šiuos metalus galime suvartoti, kaip vartotojai, net gyvendami už tūkstančio kilometrų nuo taršos židinio“, – aiškino teršalų kelią Visuomenės sveikatos centro vyriausiasis specialistas.