Klimatologas A. Bukantis: Lietuvoje daugėja gamtos anomalijų

Atsakydamas į interneto vartotojų klausimus, klimatologas ramino, kad Europa artimiausiu metu tikrai neužšals, tačiau nepaneigė tikimybės, jog staigūs temperatūros pokyčiai taps įprasti.

Anot jo, ledynmečius lemia astronominiai veiksniai, Žemės orbitos pokyčiai. Artimiausias ledynmetis tikėtinas po kelių dešimčių tūkstančių metų.

Daugiausiai klausimų apie Lietuvoje besikeičiančius orus sulaukęs profesorius sakė, kad Lietuvoje vasaros būna permainingos, tačiau konkrečių sezoninių prognozių paskelbti negalįs, nes tokių patikimų nėra.

Staigūs temperatūrų pokyčiai gali tapti įprasti

„JAV sezoninės prognozės sudaromos, tačiau jų pasitvirtinimas nepakankamas: neviršija 50-60 proc. Žurnalistai dažnai klausia, kokia bus ateinanti vasara, ruduo ar žiema. Tada belieka pasiremti JAV sudaromomis prognozėmis. Jeigu tokie galingi mokslo centrai, kuriuose dirba po kelis tūkstančius meteorologų, nesugeba įveikti tokios problemos, tai nėra ko tikėtis, kad Lietuvos mokslininkai išspręstų šį klausimą. Bet tyrimus ta linkme mes vykdome“, – sakė klimatologas.

Paklaustas, ar ateis Lietuvoje toks laikas, kai vieną dieną bus -20 šalčio, o kitą +20 laipsnių šilumos, A. Bukantis pastebėjo, kad tokie reiškiniai vyksta jau dabar. Anot jo, jie ypač būdingi Šiaurės Amerikai.

„Ten per parą temperatūra kartais pasikeičia net ir daugiau kaip 20 laipsnių – šiame žemyne ypač intensyvūs meridianiniai cirkuliacijos procesai. Jiems sudaro sąlygas lygumų reljefas, kuris atveria kelią staigiems arktinių oro masių įsiveržimams iki subtropinių platumų, Floridos, Meksikos įlankos.

Lietuvoje kol kas tokių staigių orų permainų nėra užfiksuota, bet, vykstant klimato atšilimui, didėja ir orų ekstremalumas. Todėl negalima paneigti tikimybės, jog tokie staigūs temperatūros pokyčiai gali tapti įprastais ir Europoje“, – sakė profesorius.

Anot jo, Lietuvoje jau dabar galime matyti tam tikras gamtos anomalijas. „Ypač dažnos tapo sausros, vėlyvos pavasario šalnos, stiprios liūtys, daugiau pasitaiko stipraus snygio atvejų, karščio bangų“, – vardijo A. Bukantis.

Nors dabartiniai klimato kaitai būdingas sezoniškumo sutrikimas, toks kaip ne laiku iškrintanti arba ištirpstanti sniego danga, staigūs oro temperatūros pokyčiai, keturi metų laikai, anot profesoriaus, Lietuvoje neturėtų išnykti.

„Pereinamieji sezonai visiškai tikrai neišnyks, nes juos lemia saulės spinduliuotės prietakos metinis ciklas. Jis yra nepajudinamas“, – sakė A. Bukantis.

Viesulų turėtume laukti kiekvieną vasarą

Skaitytojų klausiamas, ar Lietuvoje galimi tokie tornadai, kaip JAV, klimatologas ramino, kad mūsų šalyje susidūrusių oro masių temperatūros skirtumai nėra tokie dideli, tačiau viesulų, anot jo, galime tikėtis ir šiais metais.

„Mano žiniomis, praėjusią vasarą buvo ne vienas, o net 7 viesulai. Tai būdinga Lietuvai. Kiekvienais metais, kiek žinoma iš meteorologinių ir ne meteorologų atliekamų stebėjimų, jų būdavo praktiškai beveik kasmet.

Viesulus lemia labai stipri konvekcija priežeminiame atmosferos sluoksnyje. Viesulai susidaro formuojantis labai galingiems kamuoliniams debesims, susidūrus šiltai ir šaltai oro masei. Tokio stiprumo kaip JAV tornadai Lietuvoje dar nepasiekia, nes čia susidūrusių oro masių temperatūros skirtumai nėra tokie dideli“, – konferencijoje „Orų ir klimato kaita – kas laukia Lietuvos?“ sakė profesorius.

Paklaustas, kiek įtakos Lietuvai turės tirpstantys ledynais, A. Bukantis sakė, kad šie procesai neišvengiamai paveiks Lietuvos pajūrį.

„Lietuvos geografinė padėtis yra vidutinių platumų šiaurėje, todėl Arktyje vykstantys procesai mums labai aktualūs, nes nuo jų priklauso atmosferos cirkuliacija Baltijos regione. Ledų Arktyje per pastaruosius 35 metų sumažėjo apie 33 proc. Dėl to ima stiprėti mano jau ne kartą minėti meridianiniai atmosferos cirkuliacijos procesai. Be to, tirpstantys Grenlandijos ir kalnų ledynai prisideda prie vandenyno lygio kilimo. Be abejo, tai aktualu mūsų pajūriui“, – sakė A. Bukantis.

„Klimato kaita dalis žmonių tiki ir gana neblogai suvokia jos priežastis ir pasekmes. Tuo įsitikinome atlikdami sociologines apklausas. Bet apie 60 proc. kol kas mažai nutuokia arba visai nenutuokia apie klimato kaita, dėl to, manau, ir vyksta ši konferencija“, – pastebėjo klimatologas.

Profesorius pritarė skaitytojų nuomonei, kad Lietuva – unikali ne tik savo gamta, bet ir meteorologiniais reiškiniais. „Lietuvoje galime pastebėti praktiškai visus įmanomus atmosferos reiškinius. Galbūt kol kas mūsų dar neaplankė tik tropiniai ciklonai ir jiems būdingi kataklizmai. Linkėčiau visiems dažniau pažvelgti į dangų, kuriame galima išvysti daugybę optinių reiškinių: halą, saulės stulpus, kelias (2,3) vaivorykštes vienu metu, debesų irizaciją, gloriją, vainikus aplink saulę ir mėnulį ir kitus“, – vardijo A. Bukantis.