Ląstelės tarpusavyje bendrauja šviesos impulsais?

Biofotonai yra regimojo ar ultravioletinio spektro fotonai, kuriuos išspinduliuoja biologinės sistemos – kai kurie biologai jau seniai įtaria, jog mokslas šių biosistemų kol kas dar nėra iki galo perpratęs. Beje, biofotonai nėra tas pats, kas ir gerokai ryškesnė bioliuminescencija – kai kurių organizmų sugebėjimas švytėti.

Biofotonų gyvi organizmai išskiria nedaug: kvadratinis centimetras bioaudinio generuoja maždaug keletą tuzinų biofotonų per sekundę. Tiek yra per mažai, kad vyktų švytėjimas. Tačiau, pasak Sergejaus Maiburovo, žuvų ikrų ir jų išspinduliuojamų biofotonų tyrimai byloja, jog biofotonų srautą ląstelės išspinduliuoja tam tikru struktūriškumu. Periodiniai biofotonų žybsniai primena dvejetaine kodavimo sistema perduodamą informaciją, tvirtina mokslininkas. Anot jo, tai paaiškina, kaip ląstelės sugeba aptikti šiuos silpnus signalus, sklindančius triukšminga terpe.

Kol kas tyrėjų grupei pavyko atlikti vieną eksperimentą ir gauti vieną duomenų masyvą. Tačiau S. Maiburovo gauti rezultatai sutampa su kai kuriais kitais biofotonikos tyrimuose pastebėtais fenomenais, rašoma MIT naujienų portale „Technology Review“. Pavyzdžiui, augančių augalų biofotonai siejami su beveik 30 proc. padidėjusiu kaimynystėje esančių augalų ląstelių kiekiu. Gyvūnijos pasaulyje pastebėta, jog labiau subrendusių kiaušinėlių (ikrų) spinduliuojami biofotonai lėtina ar net išvis sustabdo mažiau subrendusių kiaušinėlių vystymąsi.

Kol kas per anksti teigti, jog S. Maiburovas užčiuopė biofotonikos esmę. Tačiau jo atrastos biofotoninio spinduliavimo struktūros iš dalies sutvirtina gana kontraversiškai vertinamą idėją, jog gyvos ląstelės tokiu būdu siunčia viena kitai biofotonines žinutes ir taip bendrauja tarpusavyje. Susidomėjusiems išsamesnės informacijos apie S. Maiburovo tyrimus galima rasti arXiv archyvuose.