JAV sausros, Lietuvoje škvalai - pasekmės priešingos, priežastys tos pačios

Savo darbe prof. J. Hansenas, skirtingai nei jo kolegos, nekūrė naujų kompiuterinių klimato modelių, bet rėmėsi statistiniais duomenimis. Nors publikacija buvo parengta dar iki dabartinių karščio bangų ir sausrų, bet mokslininkui tai būtų tik dar vienas įrodymas, kad klimato kaita jau įsibėgėjo. Ankščiau įvairios stichijos buvo nurašomos, kaip atsitiktinumas, nes jos vyko visais laikais. Tam tikruose regionuose įvykusios sausros, uraganai ir pan. buvo sunkiai siejami su globaliniais reiškiniais. Bet pastaraisiais metais klimato ekstremumai pasireiškia vis didesnėse teritorijose, tad juos lengviau identifikuoti ir atrasti priežastis. „Laiko veikti dar yra. Vis dar galime sustabdyti klimato blogėjimą, bet šiuo metu mes tik švaistome laiką ir nieko nesprendžiama. Būtina imtis rimtų priemonių šiltnamio dujų emisijoms suvaldyti“, - sako J. Hansenas. Viktorijos universiteto (Kanada) prof. Andrew Weaveris pažymi, kad jo kolegos J. Hanseno iškelti „kitokie klausimai“, yra būtent tai ko reikėjo: „Nereikia klausti ar tai įvyko dėl klimato kaitos. Geriau reikia paskaičiuoti ar tai galėjo įvykti be globalinio atšilimo fakto? Atidžiau pažiūrėjus į didžiausias pastarąsias sausras Rusijoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir kitur, akivaizdu, kad tokie neįtikėtini įvykiai, įvykę tokiais mažais intervalais nėra atsitiktinumas, o klimato atšilimo pasekmė“.

Lietuva - ne išimtis pasauliniame kontekste

Klimato kaitos požymių dairytis iš už Atlanto nebūtina. Lietuva taip pat jau tapo klimato kaitos „auka“. Tai puikiausiai iliustruoja kas kelias dienas per Lietuvą praūžiantys škvalai ir didžiuliai temperatūros svyravimai.

„Viskas prasideda nuo temperatūros kaitos. Patys matote kaip staigiai pas mus keičiasi temperatūra. Vieną dieną 16 laipsnių, kitą jau virš 30. Tai iš karto atsiliepia orams, kurie užgriūna „visu gražumu“, - GRYNAS.lt teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. Pasak jos, tiek Lietuvoje, tiek JAV vykstantys orų ekstremumai yra neabejotinas klimato kaitos pavyzdys.

„Jau kelinti metai vis susiduriame su stichiniais reiškiniais. 2010 m. buvo nusiaubta Dzūkija, dabar škvalų krečiama visa Lietuva, o juk praėjo tik du metai. Taip, Lietuvoje visad būdavo škvalų, bet ne taip dažnai ir ne tokių stiprių.

Dar įdomus faktas ir su perkūnija. Lietuvos absoliutus rekordas buvo 45 dienos į metus su perkūnija. 2010 m. šis rekordas buvo viršytas – 47 dienos. Vėl pakartotas 2011 m. Šių metų skaičiai dar neaiškūs, bet kad perkūnijos netrūksta patys matote“, - kalbėjo A. Galvonaitė.

Kitas aspektas – krituliai. Nors Lietuva yra vidutinėje klimato juostoje ir čia visad iškrisdavo daugiau kritulių nei išgaruodavo, visgi pasauliniai sausringumo ir dykumėjimo procesai gali pasiekti ir mus. „Blogiausia kai ištisą mėnesį nelyja, o po to per dieną-dvi „išpila“ mėnesio normą kritulių. Tai nėra normalu ir kenkia mūsų gamtai“, - pasakojo A. Galvonaitė.

Klimatologė tvirtai teigia, kad per savo karjerą tokių didelių temperatūrų ir orų svyravimų dar nematė. Didžiausią jai rūpestį kelia tai, kad labai sunku žmones įtikinti, kad klimato kaita tikrai vyksta ir, kad dėl to esame kalti mes visi: „Žmogus toks jau padaras, kad vis stengiasi nusimesti nuo savęs atsakomybę. Ginasi, kad klimato svyravimai vyko visada, girdi, čia irgi nieko ypatingo, bet tokie dideli svyravimai ir tokie dideli pokyčiai per tokį trumpą laiką niekada nevyko. Tai ką matome šiandien yra žmogaus veiklos pasekmė. Per 20 – 30 metų daug kas pasikeitė ir ateinantys metai atneš dar didesnių pokyčių pasaulyje. Jau dabar Lietuvoje žvejojamos kardžuvės, silkiniai rykliai ir krabai – tai klimatiniai migrantai. Iš pietų keliasi augalai, vabzdžiai, gyvūnai. Paskui juos ateis ir žmonės, nes pietuose jiems išgyventi taps nebeįmanoma“.

A. Galvonaitė pritaria idėjai kuo greičiau pradėti efektyviai kovoti su klimatą šildančiomis dujomis, bet apgailestauja, kad politikams taip ir nepavyksta susitarti. Kartais galbūt jiems pristinga ir supratimo. Juk orų pokyčius pastebime iš karto, o klimato kaita yra ilgalaikis sudėtingas reiškinys, kuris plika akimi sunkiai matomas, nors gamta pastaruoju metu stengiasi parodyti, kad kažkas „vyksta ir keičiasi“. „Kovoje su tarša yra daug politikos, daug finansų, daug interesų. Gąsdina ir vartotojiškos visuomenės elgesys. Gamtą okupavome ir pavergėme, tiek imame iš jos, kad ši jau nebesugeba niekaip atsiginti. Sunaikinome pusiausvyrą ir dabar gamta mums kerštauja škvalais, uraganais ir sausromis“, - pesimistiškai pokalbį užbaigė mokslininkė.