Ar gaivus oro gurkšnis Lietuvoje?

Mūsų valstybės piliečiai kvėpuoja švaresniu oru nei kaimyninių šalių gyventojai, tačiau nepastovūs, vėjuoti bei lietingi orai tą lemia ne mažiau nei kryptingas oro kokybės gerinimas savivaldybėse. 

Tiriama nuolat

„Nenorėčiau Vilniuje gyventi, – postringavo šnekus pervežimų įmonės savininkas, nuosavu sunkvežimiu pristatantis prekes Lietuvoje. – Iš Žemaitijos išvažiuoju ankstyvo ryto gaivoje, o atvažiavus į Vilnių ir lango atidaryti nesinori, toks nemalonus čia oras.“ Gerai, kad šiam vairuotojui netenka vykti į ilguosius reisus, mat po Italijos šiaurės milijoninių miestų ar pietų Lenkijos pramonės regionų mūsų sostinės oro gūsis jo nosiai būtų tikra atgaiva. 

Lietuvoje mažesnis gyventojų tankumas, tuo pačiu mažesni ir transporto srautai; tai ir lemia, jog teršalų kiekis ore ne per dažniausiai viršija normas. Vis dėlto oro kokybės tyrimai nuolat atliekami didžiausiuose šalies miestuose ir ten, kur dar gyvuoja stambesnė pramonė – Kėdainiuose, Jonavoje, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje.

Kietųjų dalelių tarša

Kiekvienais metais pasitaiko atskirų dienų ar ilgesnių laikotarpių, kai miestų ore fiksuojamas ženklus oro užterštumo padidėjimas ir kietųjų dalelių kiekis viršija ribinę paros vertę. Pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, tokių dienų neturėtų būti daugiau kaip trisdešimt penkios per metus. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Žilienė aiškino, kad šio dešimtmečio pradžioje galutinė metinė ataskaita visada parodydavo taršos viršijimus. Tuomet savivaldybės ėmėsi griežtesnių priemonių, atidesnės gatvių priežiūros, kol pastangos davė rezultatų. Nepaneigiamai švaresniam orui įtakos turėjo ir švelnesnės žiemos, lietingos vasaros. 

Miestų oro kokybės tyrimų stotyse matuojama koncentracija teršalų, kurių dėl žmonių ūkinės veiklos į aplinkos orą patenka daugiausia. Opiausios oro užterštumo problemos susijusios su kietųjų dalelių sankaupomis. 2010 m. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje šis kriterijus buvo viršytas. Klaipėdos tarp didžiųjų miestų nėra, ir didžiąja dalimi tai lemia jūrinis klimatas: pajūryje žiemą neužklumpa tokie dideli šalčiai, ir oras ten visad drėgnesnis nei likusiuose miestuose. 2011-aisiais iš dalies dėl vyravusių palankesnių teršalams išsisklaidyti orų sąlygų, iš dalies dėl kai kurių miestų savivaldybių taikytų oro kokybės gerinimo priemonių europinių normų Lietuvos miestų oras neviršijo. 

Didžiausia tarša Vilniuje

Šiemet jau buvo dienų, kai kietųjų dalelių aplinkoje buvo daugiau nei leidžiama. Taip nutiko žiemą per šalčius ir pavasarį. Nors liepą buvo karštymečių, rodikliai vasarą nepasiekė ribinės vertės. Daugiausia dienų – jau 26 iš 35 leidžiamų per metus – viršyta kietųjų dalelių tarša buvo fiksuota Vilniuje. Kauno užterščiausią orą stebinčioje stotyje tokių dienų nuo metų pradžios užfiksuota 19, Klaipėdoje ir Šiauliuose – po 23. 

Taip pat matuojami ozono bei azoto ir sieros dioksidų rodikliai. Saulėtomis, šiltomis pavasario ir vasaros dienomis kai kur padidėja ozono koncentracija. Šio teršalo koncentracijos nustatyta vertė viršijama daugelyje Europos šalių, o Lietuvoje, Aplinkos apsaugos agentūros 2009–2011 m. duomenimis, šis rodiklis nebuvo viršytas nė vienoje stotyje. Pasirodo, jog ozonas kenkia augalijai ir pastatams, jis palaipsniui ardo senus statinius.

Azoto dioksido taip pat neprisikaupia ore tiek, kad normos būtų viršytos. Šioje srityje Lietuvos miestų oras tyresnis nei daug kur Europoje. Nei daugelyje Europos šalių, nei Lietuvoje neviršijamos sieros dioksido koncentracijos vidutinės metinės vertės. Šie apribojimai nustatyti saugant augaliją, ir juos pažeidžia tik Lenkija, Rumunija, Bulgarija bei kai kurios Balkanų šalys.

Sieros dioksido mažėja

Dalis priežasčių, sukeliančių oro taršą, sezoninės, tačiau kiekvienas metų laikas turi savų ypatybių. Vasarą tyram orui išsaugoti nepalankiausi karšti laikotarpiai, kai pastovios oro masės sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis. Ilgesniam laikui įsivyravus sausiems, ramiems orams, prie vietinių taršos šaltinių prisideda su užterštomis oro masėmis iš kitų regionų atkeliavę teršalai. Nors Lietuvoje nėra nei dykumų, nei ugnikalnių, mūsų šalį su tolimosiomis oro masių pernašomis gali pasiekti teršalai, patekę į atmosferą už šimtų ar net tūkstančių kilometrų. Jei nuo Atlanto per užterštus regionus pereinančios oro masės surenka azoto ir sieros dioksidus, Lietuvoje iškrinta rūgštūs lietūs. Jie ypač kenkia augalams. 

Oro taršos problema sprendžiama visoje Europoje, ir minėtojo sieros dioksido, išmetamo gamybos bei degimo procesų metu, kiekiai mažėja. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotoja Z. Žilienė pasakojo, jog sieros dioksido kiekius lengviau kontroliuoti, nes pagrindinės teršėjos yra pramonės įmonės. Europoje jos prižiūrimos pagal šalies įstatymus, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, vykdyti įsipareigojimus. 

Patvirtindama kolegės žodžius, Vilniaus savivaldybės Aplinkos kokybės kontrolės poskyrio vyr. specialistė Virginija Juodkienė aiškino, jog katilinės, gamyklos, įmonės ir panašūs stacionarūs taršos šaltiniai kontroliuojami prižiūrint jų veiklą, o vienas iš Vilniaus savivaldybės tikslų yra užtikrinti, kad stacionarūs taršos šaltiniai būtų modernizuojami, naudojamas švaresnis kuras. „Rengiant specialiuosius teritorijų planus tobulinama energetinė miesto infrastruktūra. Administruojant miesto plėtrą vykdoma oro taršos prevencija, rengiant projektus į projektines sąlygas įtraukiamos priemonės, mažinančios oro taršą, kontroliuojama, ar vykdant statybas laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, taisyklių“, – priemones, kurių imasi savivaldybė, vardijo tarnautoja. 

Daugiausia teršia transportas

Azoto dioksido į orą patenka naudojant transporto priemones, šią taršą sureguliuoti kur kas sunkiau nei sieros dioksido emisijas. Tai daryti stengiamasi spaudžiant automobilių gamintojus, tačiau gamybos technologijų pokyčiai oro kokybei atsiliepia ne taip greitai. Pavyzdžiui, naujas Euro 6 aplinkosaugos standartas sunkvežimiams įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d. Tuomet kur kas griežtesni emisijos reikalavimai taps privalomi visiems naujiems sunkvežimiams.

„Lyginant su Euro 5 varikliu, Euro 6 variklio azoto oksidų emisija sumažinta 77 %, o išmetamų kietųjų dalelių kiekis sumažėjo per pusę. Kad variklis atitiktų naujuosius išmetamųjų dujų emisijos reikalavimus, jame taip pat įdiegtos išmetamųjų dujų recirkuliavimo (EGR) bei dyzelino dalelių filtro (DPF) sistemos“, – teigė „Volvo Trucks“ atstovai, pristatę pirmąjį variklį, sukurtą pagal Euro 6 reikalavimus. Katalizinė išmetamųjų dujų apdorojimo sistema (SCR) išmetamosiose dujose esančius azoto oksidus paverčia nekenksmingomis azoto dujomis ir vandens garais. Kietųjų dalelių filtras sulaiko ir sudegina išmetamosiose dujose esančias mikroskopines kietąsias daleles, o jo atsinaujinimas vyksta savaime eksploatavimo metu.

Nenuostabu, kad tokių sunkvežimių paklausa Lietuvoje numatoma kukli, nes pažangūs variklių sprendimai lemia didesnę kainą. Nors reikalavimai naujiems varikliams gerokai mažina automobilių išmetamus teršalus, Lietuvos gyventojų ir logistikos bendrovių automobilių parkai keičiasi ir atsinaujina ne taip greitai kaip europiniai reikalavimai.